Eiline (pirma) diena rojuj (Danijoj)

Taip... viskas prasidejo visai neblogai...4-5 ryto Vilniaus orouoste..L inutes ir mano lagaminai virsijo leidziama svorio maksimuma... Jau nekalbant apie tai, kad rankinis bagazas virsijo maximuma bent kelis kartus... Prisicekinome be vargu. Skridome iki Kopenhagos padoriu mazu lektuveliu, kuris ne istolo neprimine lektuvelio analogisko dydzio kuriuo skrendma i Maskva. Va ten tai ekspyriencas, krato, purto ir nejucia pradedi melstis. O va musu skrydis buvo saugus, ramus ir tik neiprastai lietuvaitems vyresnio amziaus stiuardeses siek tiek drumste ramia minciu tekme...

Kopenhagos orouostas – iskart pasiteisino visi lukesciai – daug graziu vyruJ Saziningai sakau... Ispudingesniu moteru ne per daugiausiai.. Ganem akis beveik 2 valandas, kol laukeme traukinio, nuvesiancio mus i Kolding – pagrindini keliones tiksla.. Net astronomines maisto kainos perdaug nenumuse nuotaikos, ja tik pakele WC esantys muilo purskikliai, kurie net neprilietus ranka puskia tau i delna gaiviai malonia muilo srovele... Ir iskart pradejau kudeti, ne veltui uzsibreziau si tiksla.. Kudejau po kelis kartus per valanda...Nice..

Ilipame i traukini, puikiai nuteikia dvieju valandu kelione su alternatyva virs galvos imontuotose rozetese pasikrauti loptopus. Pagaliau vaziuojame per tilta kuri is abieju pusiu skalauja vanduo... Baisiai grazu. Dar vienas persedimas jau vietiniame traukiniu eisme ir mes pabendrave su vietiniu slovenu, kuris teisingai mums nurodo ar teisingoj pusej autiko laukiame, ir mes jau prie namo 22-7. Ten musu laukia latviuko mama. Cia viskas ir prasidejo. Mama labai idomi persona, mini sijonelis, akys su blizganciom melynom apvodkem, nosi auskaras irgi melynas blizgutis, ji pasirodo moko anglu kalbos, dar latviu vertejauja, Danijoj jau 5 metai, kalba ir daniskai... Tai kadangi jos sunus 2 menesiams isleke mokslo reikalais i Jav, tai mes vietoj jo bute laikinai ir apsigyvenome.

Mama buvo labai sauni, visko mums papasakojo apie vietiniu gyventoju ypatumus. Tiesa, mes apsigyvenome butelyje vieno auksto pastate, kuriame dar gyvena daugiau jaunimelio, visi po 27 kvadratu buteli turi. Mes jame gyvensime dvieseJ Nu takvot, ypatumus mama mums pristate, kaip pries savaite i jos vaiko buto duris beldesi koks tai tamsiaodis (nesistebint, nes cia toks bais idomus savo kontingentu kvartalas, nors ir tik 4 min nuo NOMA) ir prase isileisti. Neileidus, krito prie duru ir sake, kad jam bloga, kad tik isileistu... Neisileido.. Po kurio laiko aplink namus zujo policija...

Kitas atvejis – siuksles visi nesa i salia pagrindinio namo esanti priestata kur stovi siuksline. Tak musu berniukui atidarius siukslines priestato duris islindo juoda galvaJ Ir judejo... Spekit kas tenbuvo..

Tai va, tokiu istoriju prisiklausius, mama mus labai mielai palydejo iki artimiausio prekybos tasko, kuris pasirodo priklauso trukui, arabui ar dar velniai zino kam, mums pasirode per baisu uzeiti vidun. Mama sake, kad tai privatus prekybos taskas, bet yra kitas. Kaip paaiskejo, jis suvisam uzdarytas... Taigi, arti parduotuves neturimeJ)) Arba reik eit pas arabus. O centras irgi toli, reik vaziuoti autiku, kas kainuoja 5 lt kiekvienkart. Aplinkui vien kvartalas tokiu namu, arabu parduotuve, daug sniego ir viskas. Daugiau nieko, nei teatru, nei kaviniu, nei parduotuviu nei policijos posto. Nieko. Ai, yra vienas pasilinksminimo objektas – skalbykla. Kuri irgi veikia tik kai administracija dirba. Stai penktadieni apie 1 val. dienos ji jau nebedirbo.. O kadangi musu bute skalbimo masinos nera, matyt ta pasilinksminmo vieta teks dar aplankyti.

Kadangi mama buvo labai gera, tai dar mus pametejo iki centro su savo vyreliu, nes suprato, kad kitu atveju liksim nevalgiusios jei pacios trenksimes iki centro. Centras labai nedidelis, gana grazus bet labai nedidelis. O dar tas zvarbus saltis.. O kainos... Ir alternatyva susirasti darba labai maza. Labai. Vienintgelis geras dalykas kuri isgirdome, kad yra galimybe gauti stipke. Is kurios sunkiai bet imanoma isgyventi gyvenant tokiomis salygomis i kokias atvaziamo dabar..

O tai reiskia, kad zengeme kokius 5 didelius zingsnius atgal i savo praeiti, kalbu apie buiti, poreikius ir t.t. Nes sedim tyrlaukiuose, su spyruokline tragiska lova, su nesaugiais kaimynais, besansonu gauti darba..tai jei ir mokslai bus tokie sudini kaip kad aplinka kurioj dabar esu, tai na.... Net alkoholio nepirkom nes labai brangu, tai ne nusigert is nevilties neiseina.. Nu bet optimizmo dar kolkas pasistengsime neprarasti...