Kaip lietuvis, ispanas ir vokietis ejo i zvalgyba... Tikra istorija.

Zvalgyba– taip pavadinki veiksma, kai 23:30 nakties mineti pacientai susirinko Kolding centre ir patrauke rinkti maisto is konteineriu prie vieno is prekybos centru.

Vokietis – vienitelis sios grupeles narys tai darantis jau nepirma ir ne desimta karta, buvo visos grupuotes vedlys, todel rode kelia, kur galima is konteineriu prisirinkti labai gero maisto (kelios dienos besibaigiancio galioti arba kelios dienos nebegaliojancio) uz 0 cnt. Vokietis buvo pasirenges rimtai: neperslampamos kuprinytes susideti produtams (kaip tycia ta nakti krapnojo), visa kita iranga, kad darbas butu greitesnis.

Tai priejo jie dvieju metru siena, kuri skyre juos nuo galutinio tikslo – konteineriu. Vokietukas tik smukst, ir nors budamas tikrai mazas – viens du ir persoko tvora be anei jokio garso. Ispanas su lietuviu susizvalge ir suprato, kad teks daryti ta pati... Jie, beje, i zvalgyba ejo tik vedami smalsumo ir noro patirti nuotykiu. Aisku jie netikejo, kad rausis konteineriuose ir rankios is ten maista. Ar, kad net sugalvos tai daryti nuolat... Kad ir nepavyko kolkas cia susirasti darbo, nu bet ner taip striuka, kad nusileistu iki tokio lygio. Nu, bet kadangi vokietis viso jiems pripasakojo ir aiskino, kad jau ne viena menesi neperka maisto ir viska jama is konteineriu, tai ir jiems buvo smalsu pasiziureti kaip viskas yra is tikro.

Taigi, stovi ispanas ir lietuvis prie tos sienos. Vokietukas jau seniausiai per ja persokes. Ispanas, budamas ilgas kaip stanga, lietuvis, vos zemesnis, siaip taip persiropscia per tvora. Taip sakant – nuotykiai prasideda. Vokietis jau rodo instrukcijas ka kur imti, ko neimti ir kaip viska daryti. Staiga jis tik smurkst i konteineri ir jo jau ner... Lietuvis issigando kur tas vokietis. O jis pasirodo rado jau kazkokio gerio, tai ir neleido laiko veltui. Lietuvis su Ispanu atsargiai priejo prie kontinerio ir pauoste. Konteineris nesmirdejo. Tada pazvelge i vidu. O viduj – kad jus zinotumet, visokiu nerealiu dalyku – apelsinai, sultys, geri obuoliai, sviezia duona, morkos, pomidorai, ridikeliai, viskas graziai supakuota, sudeta ir nesutrinta ir nesugede. Lietuvis uzsidejo lempute ant galvos (aha aha, pasirodo irgi siek tiek pasiruoses buvo) ir taip pat nere i konteineri. Ispanas, negaledamas patiketi savo akimis – padare ta pati. Viskas baigesi tuo, kad chebra prisirinke pilnas kuprines puikaus maisto uz 0 cnt. sutriauske visi trise vietoje rasta kuo puikiausia sakalada ir taip vainikavo puikiausia sopingo nakti.

Po to viska graziai sutvarke, nere per tvora lauk is vidinio prekybcentrio kiemelio ir pilni ispudziu issiskirste namo.

Butumet jus mate lietuvio akis, kai jis 1 nakties grizo is sio zygio. Jis buvo toks laimingas dalyvaves siame zygyje... O ispanas... jis vis sukciojo, kad gyvenime neis apsipirkti i parduotuve, nes viska, ko reikia jo gurmaniskai sriubai (jis toks megstantis idomiau maistelio pagaminti) rado ne kur kitur o konteineryje..

Taigi, labai tiketina, kad ispudziu vardan, apsisarvaus fotokamerom bei galbut krepsiais, i naktini zygi patrauks ir dar dvi lietuves... Visai nesvarbu, kad musu saldytuvai pilni mylimu teveliu pries savaite atsiustu desru, suriu, zuvu ir t.t. Mes irgi norime kurti TOKIAS tikras istorijas!!!!