Taip.. kai ieskai pramogu, tai ir randi, kaip sakoma J Savaitgalis, nors realiai nera skirtumo savaitgalis ar eilinis antradienis... Cia visos dienos susimaise, nes siuo metu sedime prie savo asmeninio web projekto „portfolio“, kuri kiekvienas turime padaryti asmeniskai, o po to apsiginti. Dedlainas arteja, taigi, tiek savaitgaliai tiek eilines darbo dienos skirtos siam geriui kurti... As praktiskai jauciuosi, lyg gyvenciau viena, ors realiai lyg ir trise gyvenam... Bet kasdiena dabar tokia pati: atsikeliam ir prie kompu... Apie pietus gal persimetam kokiu zodeliu geriausiu atveju ir vel i darbus... Vienitelis jau vos ne tradicija tapes dalykas... kad apie pietus persimetam kortu partijike, kartais net ir dviem... Ir vakare... Bet tik trumpam ir tik del dvieju priezasciu: kad atitraukti akis nuo kompo ir ,kad nors kiek pabendrauti (na bent jau Cikanes, iniciavusios si prasiblaskima ir nupirkusios kortas intencija buvo buten noras pabendrauti:)... Ir viskas, vel mokslai iki velyvos nakties... Ir taip diena is dienos..
Taciau sis savaitgalis kitoks... As ne tai, kad jauciuosi viena, as is tikruju viena.. Lina Kopenhagoje susitinka su portugalais, italais draugais.. Vaidas isleke i Lietuva, kur +20, o cia +8. O Cikane liko namu dabot. Aisku laikas veltui neina. Perdariau visa portfolio leyauta ir jau suspejau didziaja dali suanimuoti. Tai kaip ir visai neblogai... Bet vistiek laiks nuo laiko susimastau, kad gal vis delto savaitgalis, vis pasidairau pro langa.. o ten pliaupia.. Net vaiku, kurie nuolat surmuliuodavo prie pat namu esancioje furbolo aiksteleje, ne kvapo..
Tiesa, jau kokia antra savaicike biski pasportuoju. Begiojimas, dviratuko mynimas ir „pilvo presas per 8 minutes“ – ekperimentuojami kasdien arba kas antra diena arba visi kartu per viena diena... ivairiai. Jauciu daug kas nugriutu nuo kedes isgirde tokias naujienas, nes Cikane ir sportas... sunkiai suderinami dalykai, na nebent tai butu sokiaiJ Tai ka noriu pasakyti, kad susiradau kompanjone, su kuria nusprendem pabegiot. Per ta lietu. Kaip ir sestadienio atrakciju daugiau nenusimato... TV nera, net reklamas ir tas siuo metu neatsisakyciau paziureti.. Online filmai jau atsibodo, plius gaila laiko.. Nebent vakare pries uzmiegant pasileistiJ Darbo variantus, skelbiamus jobnet jau ismokau atmintinai... I LT taip pat issiunciau visokiu CV, as juos vaidinu – laiskai i niekur. Nes tikrai taip ir atrodo.. Taigi, su kursioke lietuve nusprendem, kad reik pasiaktyvinti sau gyvenima ir nepaisyti, kad lyja- sauti laukant su sportbatukais. Speciliai tam net gi pasiruosiau ekvipmenta: kojinikes buvo uztrauktos aukstai ant kelniu, kad nesitaskytu, kapisoniukas uztrauktas ant akiu, kad kakta susiraitojo, Evelina uzsimete savo ale neperlijama striukike be rankoviu ir pasipuste padus nerem i miska. Nu. Turim savo trasa miske... Kur begi begi ir jau kai atrodo tuoj griusi ant zemes is pavargimo – tarp medziu pamatai ezera. Ir gulbes. Aisku gulbes maciau tik viena karta. To uzteko, kad kiti kartai atrodo ypatingi. Taigi, visos perslapusios kaip visciukes ar visos vistos, taskemes per balas link to ezero.. O nuo medziu tokie geruliai lietaus laisai vis krito ir krito.. Sutikom antis ent misko tako. Jos slepsejo savo kojom bais patenkinots per balas. Ir begti sikart buvo tikrai nepaprastai sunku. Ir tikrai ne del lietaus. O del kalno isgertos kavos, kuri kliuksejo plive ir svere kelis papildomus kilus, bei diafragmos skausmo, jei jis toks yra, nes diena pries tai biski persistengiau su pilvo preso pratimukais... O Evelina si karta, kitaip ne visais kitais kartais (chi chi chi) strikinejo kaip gazele. O as vilkausi is paskos kol galejau. Ir isgirdo musu ausys kokia tai muzika. Supratom, kad kazkur kazkas vyksta. Lyg ir koncertas kokis tai..Keista, kai pagalvoji, sitam dievo uzmirstam kraste.. Savo ausu lokatoriais bandeme identifikuoti muzikos sklidimo kryti. Kuo arciau ezero begome, tuo muzika stiprejo, tuo Cikane vos vilko kojas nuo kliuksincios pilve kavos... Evelina draugiskai sutiko, kad reikia suktis atgal, net ir ne iki galo pribegus ezera, nes dar laukia ilgas kelias atgal, plius i kalna... O sulytas Cikanes kelnes jau stipriai veike zemes trauka, todel begti daresi dar sunkiau... Ir jau kai apsisukome, grizti atgal vis delto Cikane nesugebejo atsispirti smalsumui ir pasiule issiaiskinti is kur ta muzika sklinda. Aisku, kompanjone mielasirdingai sutiko pliaupiant lietui pasinerti i paieskas tai mes taip ir padarem. Truputi ejom, truputi begom ir vis sekem vingiuojanti muzikos garsa... Isbegom is misko, kirtom kelia ir papuolem i rajoniuka kuri ne iskart atpazinau... O muzika vis stiprejo. Nors aplinkui zmoniu nedaugejo, bet tobulai po pastoge surikiuotos masinos (kur cia pastatytos dvi, lietuviai matyt 5 sugrustu jei skaiciuojant vieta ant bardiuru). Nu ir mes kaip ir labai pasipuosusios i svente, nes supratom, kad tokia cia matyt vyksta, artejom prie paiesku saltinio. Pasirodo koks tai koncertas vyksta, skambejo, musu nuomone Phil Colins muzika, pilna visokiu tai kioskeliu, didziule scena, daug lauko tualetu. Bais keista pasirode, kad vyriski pisuarai visiskai atviri... Vienas vyrioks ten stovejo, stovejo, matyt visai jam tai buvo pirmas kartas, tai niekaip nepavyko susikoncentruotiJ
Nu, tai, kadangi mes ne ypac skyremes nuo minios savo isvaizda, tai stovejom prie vartu ir bandem issiaiskinti, kas is tikro ten groja. Ant metalines tvoros, kuria buvo aptverta teritorija, nebuvo jokiu uzrasu, tai mes nusprendeme nubegti prie centrinio iejimo (vis gi palakstyt susirinkome) ir issiaiskinti. Priejome prie berniuko, nesuzaloto intelekto ir paklausiau kokia cia grupe. Jis pasiziurejo daniskom akim ir suvapejo kazka su karsta bulve burnoj. Ok, nesupratau nieko. O lietus vis dar lyja, ir as vis dar su treningais stoviu prie apsauginio ir aiskinuosi koks cia koncertas. –Tai cia daniska grupe, bandau klausti vaikino. Nors aiskiai zinau, kad daniska, bo pavadinimas skambejo tikrai ne angliskai. Jis pasiziurejo nesakysiu kokio gyvuno akim i mane, tada i savo kolega, jo paklause ar cia daniska grupe – ir tada pasake kad nezino J Mieli lietuviai, kiek jusu neatsakytu i klausima – ar tai lietuviska grupe ar ne, jei esate bet kokiam lt mieste bet kokiam koncerte... As jauciu, kad priezastis, kodel tas berniuks toks kvailas ir issigandes pasirode, visai kita... Tiesiog su tais treningais, kapisonu ant galvos, uzmaukslintom kojinem ant kelniu ir slapiais kedais mes netarodem patikimai. Dabar taip galvoju... Parsigabenom per ta lietu mes siaip ne taip namo. Ir nors as zinojau, kad siandien esu kviesta pasitusinti i miesta, bet zinodama, kad danai bijo blogo oro ir tai tikrai yra pakankama priezastis niekur neiti isnamu, plius jauciausi pabuvus geram tuse ir taip uztektinai – slapia kaip visciukas, pavargus, su vis dar kliuksinciu pilvu ir prisijuokus iki asaru. Padarem mes su Evelina fotosesija siam linksmam pasibegiojimui ir pasikulturinimui viename pamineti. Plius, kad parodyti kokios mes mokame buti slapios. Fotosesija noreciau pavadinti „zonos mergaites“. Ziureti tik stipriu nervu zmonems ir butinai uzsileidus muzikini fona SEL „cia mano kiemas, aha ha“. „Un gala“ ikeliau viena ir kitokia fotke, tik tam, kad irodyti, kad neusokau nuo poto ir dar galiu atrodyti ir padoriai... Vienaip ar kitaip speju teks greit sutas foto trinti lauk, o kad nepatektu i rankas ateities kartoms...
P.S. pagaliau gavau bent sioki toki darbeli. Pirmadieni einu. Valio.
Komentarų nėra:
Nauji komentarai neleidžiami.