puslapiu sarasiuks
2010 m. vasario 22 d., pirmadienis
Na ka, menuo...
Kaip mes paminejome sia diena? Puikiai. Minejom tik vakara:) Nes as iki 12 sedejau biznio paskaitose. Su Linute susitikome tik apie 17 val. kai ji parsitrenke namo:) Ji mat pazindinosi su artimiausiu orouostu (Bilund) bei Legolendu ir islydinejo svecius is Portugalijos. Linutei grizus, toliau abi knapsojom ilinde i kompiuterius. Ir tik mielas, istikimas draugas Andrius, jau kuri laika reziduojantis Siauliuose, atrado buda kaip gi mus ypac originaliai pasveikinti sia proga. Aciu jam uz tai!!!!
Taigi, vakar gasdinome savo kaimynus 80-90 gabalais, kurie buvo leidziami internetu is "Siauliu radijas" stoties gyvai ir net su linkejimais ALmai i Danija!!! Ech, jauciu pirmakart gavau linkejimus per radija. Niu bais geras jausmas. O dar kai pakeliui ir daina gauni kuria vaikystej bezdzioniuku diskotekose vaidinai ir mintinai zodzius mokejai nesuprasdama ka jie reiskia, nes anglu kalbos nemokejai, tai viska kaip girdejai taip isiminei:))) Niu jiega, strykciojom su Linute nuo Ace of Bace (The sign), nuo Snap (rythm is a dancer), Take that ... Oi kiek prisiminimu... Pvz. Snap ta gabaliuka grojo kai as dalyvavau sokiu maratone savo tetes gimtajam kaimuke, tai ta daina reiksdavo pertraukele... Ech... geri laikai... Tiesa, jei idomu, tai ta maratona laimejau :)
Andriau, dar karta, aciu tau!!!!
Ir ka, siandien daug stipresnem, nei pirmomis dienomis kojom, ziangiame i akademija. Tiesa, siandien kaip tik nauja dalyka turesime - bus pirmoji oficiali pazintis su flash. Laukiu nesulaukiu puses devyniu!!!
Tiesa, pas mus vis dar gili ziema, aisku sniego nepalyginsi nei Lietuvoj, bet jis tikrai netirpsta, taip, kad sokinesim kaip gazeles per pusnis pirmyn i sviesia ateiti :)))
2010 m. vasario 17 d., trečiadienis
Darbo paieskos-"live"
Ant kalno salia viesbucio aptikom toki superini vaizdeli, tai idedu!

2010 m. vasario 16 d., antradienis
Nuorim svente svest!
Nu ka, prisirakinom dviratukus, pasipurtem ir iejom. Vaizdelis kazkodel nuteike keistai... Biblioteka visiskai tuscia, tik aplink vaikstinejo vel gi keli senyvo (na gerai, garbaus) amziaus zmones.. Kazka nujausdamos, bet dar neitardamos tiesos ir nusiteike kulturingai praleisti vakara nulipome laipteliais surmulio link. Ir ka jus sau manote... Sale, joje ekraniukas jau pajungtas su vaizdais, sustatyti staliukai, aliukas ant stalu padeliotas ir pilna- pensininku!!!! Na gerai, gal ne pensininku, bet tikrai kam virs 50.. Na buvo viena jaunesne porele. As stovejau stabo istikta ir negalejau patiketi situacijos absurdiskumu.. Nu mergaites pasitusino... Stai tau vasario 16... Dar is sales islindo koks tai akiniuotas azijietis, labai dziaugsmingai mus pasveikino atejus, o as jau sukausi eiti is ten kuo greiciau, ir ne eitute, bet begtute... Tai per 5 minutes su Linute svente atsventem:) Ir net nepajutom kaip iskuodem is bibliotekos ir koncerto transliacijos. Stai tau ir Queenai. Iki siol neisklausiu Linutes ar ji nepraziopsojo kokios informacijos ant skelbimo, kad tas koncas tik tiems kam per 50....
Aisku viskas butu gerai jei mes butume vaziave namo. Bet kadangi svente sventem tik 5 min, tai kazkaip norejosi pratesimo :) Nu ka, nusprendem varyt i miesta. Miestas kaip issluotas. Nulis zmoniu. Nors vilku stauk. Ir isgirdome baznycios varpus. Stai, pagalvojom, zenklas, reikia mums katalikiskai svente atsvesti. Su savo zirgeliais nusibeldem iki baznycios, prisirakinom toleliau dviratukus ir nuejom iki baznycios. Sviesos dege, galvojom, gal nieko, kad isiversim i misiu viduri, bet bent jau koki potereli uz tevyne sudeliosim. Nelemta buvo mums zvakeliu padegiot. Baznycia buvo uzrakinta!!! Jauciu puse miesto pazadinom besijuokdamos kaip mums puikiai sekasi svente svesti. Mes vis dar pasipuosusios, lupytes vis dar blizga, gal tusas biski nuo juoko asaru nubeges, bet vis dar pasiruosusios kokiu tai budu tokia svarbia Lietuvai svente pamineti. Besivesdamos tusciu senamiesciu dviracius (nes senamiesciu su dviraciu vaziuoti negali, turi vestis), pamateme, kad dirba prekybos centras, ten ir pasukome. Vis ne namo:))) Tvarkingai prirakinome dviratukus prie lauke esancio darzoviu vezimelio ir nereme vidun. Cikane padare gera sopinga nusipirkusi pagalve, o Linute - ranksluosti. Taip apvainikavusios vakara patraukeme namolio. Vos isejome i lauka, mus labai maloniai uzkalbino vietinis apsauginis, o uz jo stovejo toks nupiepes pardavejas. Pasirodo jis vargselis negalejo eiti namo, nes mes prie jo darzoviu vezimelio dviracius prisirakinome. Isivaizduojat?!!!! Tai baisiai persiprasinedamos, apsikabinusios pagalves nerem i tamsias gatveles krizendamos, kad didesnes nesamones su sventes sventimu negalejo siandien ivykti:)))
Taigi. O vaziuot namo tai reikejo i kalna. Ir ne siaip kalneli, o kaip reik statu kalna. Puskavom, dusavom, kokiais tai budais iveikem. Tuo galetu si fantastiska vasario 16 istorija ir baigtis. Bet pasirodo mes turime siandien dar viena proga svesti. Grizusios patikrinome pasto dezute. Linutei net liepiau pasokti uz tai, kad gautu laiska. Laiskus gavom abi. Juose buvo ale leidimai gyventi Danijoje, jei taip galima issireiksti ir instrikcijos kaip elgtis toliau norint gauti CPR. Taigi, tebunie vasario 16! Chears!
Pagal lietuviska recepta
Taip, kad sventei reikalingi atributai, nors ir toli nuo tevynes, yra.
Blynai. Kepami jau nuo ankstyvo ryto. Dabar jau pirma ir mes juos vis dar damusinejam:) Ne delto, kad neskanus, tiesiog tikejomes, kad kas pasibels i duris, sakem pavaisinsim:) Tiesa, buvo pasibeldes Vaidas, gal kiek kitais reikalais, bet buvo:) Bet tada mes dar blynu nebuvom speje iskepti. Nu tai uztai dabar ir pietums nereiks nieko gamint. Tai lietuviska virtuve su savo tradicijomis klesti Kolding'e.
O, kad ir vakaras butu iprasmintas, siandien 7.30 vakaro vaziuosime su dviratukais i miesto centra, prie pilies ir didelio ezero, kur pasoneje yra garsioji biblioteka. Siandien ten Queen koncerta demonstruos ant didelio ekrano. Kas labai fainiai, nors renginys nemokamas, bet i ji reikejo uzsiregistruoti ir va gavome asmeniskai atsiustus kvietimus. Nu vat tobula sistema!! Tai tuo paciu eisim dar knygu pasikeisti ir nauju pasirinkit ir su visuomene susipazinti!
O ryt dienos planas nulekti i fjora, ale ilanka, nes pries kelias dienas ten su dviratuku buvau nulekusi, vaizdas fantastiskas, nuostabaus grozio namai stovi, su mansardomis, su stiklinemis galerijomis ir t.t. su vaizdu i plaukiancius laivus, i ant ledo vaiksciojancius vyriskius su vaikais, i garbaus amziaus poras, beisvaikstinejancias ir besigerincias nuostabia gamta. O kartu tai ir pats centras praktiskai. Vienu zodziu atradau vipini rajoneli, kur leksim su Linute i viena viezbutuka bandyt darbo prasimust. Nu ir jei pavyktu, tai vazinet i mokslus butu tolokoka, plius vien status kalnai, bet siuo metu si alternatyva mane tik dziugina, nes daug atiduodciau uz kasdien matoma, kad ir tik pravaziuojant fantastiska vaizda...
Tai stai tokie ateinanciu dvieju dienu planai. Ziuresime kaip juos seksis igyvendinti.
2010 m. vasario 11 d., ketvirtadienis
Priklausomybes
Nes siuo metu musu diena atrodo taip: ryte prabundi - iskart isijungi loptopa, pasiziuri kiek valandu ir paskaitai delfi bei lryta, pasitikrini laiskus ir facebook. Per ta laika pabunda kita kolege. Tada abi ziurime LRT panorama, anksciau ziurejom TV3. Na bet ta darome ne kiekviena ryta. Tada sedam prie mokslu ir praktiskai ner net kada zodeliu persimest.. Kuriam gi ta internetini puslapi kartu su latviais, niu tikrai su jais reik nemazai diplomatijos.. Tai va, tada apie pietus viena kuri nulipa nuo kompo, padaro pietus, pavalgom ir vel prie kompu. Tada nulekiam i akademija, apie valanda padiskutuojam su latviais ka toliau puslapyje daryt, paziurim ka jie paruose, tada suprantam, kad padarem totaliai skirtingus dalykus, tada bandom kaip tai islaviruoti is situacijos, sutariam ka toliau daryti ir griztam namo. Dar net nenusirenge striuku puolam prie kompu ir vel dirbam. Persimetam pora darbiniu - moksliniu klausimu, kaip antai - ka manai apie sita dizaina? padaryk sita fotke mazesnes rezoliucijos.. Paziurek ar safaryje teksto neiskraipo... kaip padaryti, kad piesinelis judetu ir t.t. Tada viena atsitraukia padaryti vakarienes, kai kita dirba. Tada pavakarieniaujam ir vel prie kompu. Tada apie 12-1 nakties pasiparinam, kad kaimynas vel garsiai muzika leidzia, tada Cikane susinervinus pabarbena su saukstu i radijatoriu, tas aisku nepadeda. Tada krentam i lovas ir viskas.
Net kai turim sveciu, musu lietuvi Vaiduka, jau ne visada pavyksta atkelti galva nuo loptopo ir vystyti diskusija :)
Dar kartais islekiam iki pardes ar su dviratukais koki rata valandzikei apsukam.
Va tokia darbinga savaite, tikrai ne 8 darbo valandos per para...
Uztai buna ir linksmu dalyku, kaip antai siandien Linute demonstravo gazeles suoli nuo dviraciu tako. O viskas buvo taip, kad mudvi su Linute ejom po akademijos namo dviraciu takeliu, nes pesciuju takelis uzsnigtas, o gal jo isvis nera. Linute rase telefu sms, tai ja as uz rankos vedziau, kad greiciau butu.. Siaip Linute labai saugosi dviratininku, labai juos gerbia ir niekada ju takeliais nevaiksto, visada is paskos man bidzena, taigi siandien buvo isimtis. Netiketai isgirdome dviratuko skambuti, nusigande abi suktelejom (taip neblogai suktelejom), o Linute, kad kruptelejo, kad sokoo kaip gazele nuo tako i pusni, kad net dviratininkas nusisypsojes atsisuko del musu suksniu ir judeseliu... Tai butumet mate ta vaizdeli... Juokemes iki kol parejome namo.
Siandien padarem nerealu shopinga. Uz 10 kronu, t.y. maziau nei 5 litai, nusipirkome 10 rulonu tualetinio popieriaus ir 2 buteliukus alaus. Isivaizduojat?? Kur Lietuvoj rastumet toki kainu lygi? As siuo metu i diskusijas, kodel butent tokias prekes pasirinkom, nesileisiu :) Aisku, visa tai del to, kad pridaveme alaus butelius, ir plastmasinius butelius. Neissigaskite, buteliu nebuvo daug, teisiog uz kiekviena gauni po krona, o uz plastmasini - po 3 kronas. Kai nerealiai! Ir uz tai gauni cekuti sumai apsipirkti LIDLE, ale maximoj bazej. Tai padarem nerealu apsipirkima!!
Zuikiai. Taip, pas mus yra tokiu, Linute sedi uz stalo prie lango, tai jau du kartus mate zuiki, triusi ar i ji panasu gyvuna. O siandien kepeme blynus, tai paskui vedinome savo jauku kambareli atidare langa, tai Linute pradejo saukti, kad paukstis nori pas mus iskristi... ir puole langa uzdarineti. Aisku as tai to paukscio nemaciau. Kaip ir zuikiu. Tai vis galvoju kaip cia is tikro yra. Bet kadangi po langais maciau i zuikucio panasias pedas sniege, tai gal si karta patieksiu...
2010 m. vasario 8 d., pirmadienis
Latvija kaimyne musu
Niu tai va, sia savaite mes darome projekta: kavinei, ar kavos namams, kaip bepavadintume, esantiems gimtojoj amerikoj, reikia mums sukurti internetine svetaine su vizija, su istorija, su kitokiu pasiziurejimu i internetini puslapi, objekta, su heroju sukurimais (pagal biznio teorija) ir t.t. Tai va, siandien bandem latviukams paaiskinti ka su Linute per koncepciuka buvom sugalvoje. Jie manot suprato... Aiksu tikrai ne viska ir ne is pirmo sakinio, bet lyg ir suprato:) Tai va siandien sedim prie kompu pavakarieniavusios pas Vaida ir dar pries tai pasivazinejusios po sekondhandus kur prisipirkome afigienu leksciu ir brainstorminame, nes ryt turime nuspresti del pagrindines idejos ir pradeti HTML'inti ir Photoshopinti bei Afterafektinti:) Nu cia siaip juokingu zodziu visokiu prisakiau.
Tiesa, o tas hsopinimasis raudonojo kryziaus sekondhenduose superinis. Uz 10 litu nusipirkau dvi fantastik dizainiuko lekstes ir peili su raudona rankena. Paskui varem dar i kita 'handa, ten da puodeli uz pusantro lito radau. Jieguva. O smagiausia buvo namo grizineti, nes Vaidas veze su masina, tai buvo baisiai juokinga, nes sugebejom pasiklysti (aisku mes su Linute sakem teisingai kur vaziuot, bet raskit vyra kuris mergycku paklausys) tokiam nedideliam mieste... Ale uztai melyna kamina (melyna spalva Linute baisiai veza) pravaziavom net du kartus, ir dar pamatem ekstra panarama ir dar tris kartus pravarem aplinkiniu keliu, kol Vaidas ryzosi sukti atgal... Na gerai, biski perdedu, bet esme ta pati - buvo labai juokinga. Iki asaru!!!
Tai va dabar su Linute pavalgiusios, pakurusios prozos, apsiasaroje sedime prie kompu ir bandom isgaut koki tai vaizda is to svetaines... Duokdie mums ikvepimo...!
2010 m. vasario 6 d., šeštadienis
Arhus-Ar tusas?
Kelione i viena puse - apie 100 km. Vaziavome sestadieni, leidom sau viena diena ir nesimokyti, t.y. nebuti uzkritusiems ant kompu besimokant viena ar kita programa.
Viskas prasidejo labai smagiai. Ir iskart vos nuvykus, pasikeite kardinaliai mano nuomone apie danu grozi. Turiu atsiimti visus anksciau pasakytus zodziu. Jie sharman, tikrai grazus, tikrai sekantys mada, stilingi, susitvarke ir norejosi vis fotkinti ir fotkinti juos, nes mes su Linute ne kiek i architektura dairemes, o i danus...Na bent is pradziu tai tikrai.. Siaip tai kelioneje ispudi paliko trys dalykai. Tai va viena is ju danu grozis. Aisku ir danes neblogos, turi cia stiliuka, nieko nepasakysi ir matosi, kad turi pinigu tam stiliukui palaikyti. Tik baisiai keista, kad ir vyrai, ir moterys kazkodel baisiai pasisoliariumine, kontrastas toks neblogas palyginus, kad ir su mumis:)
Dar vienas smagus dalykas, kad cia daugelis zmoniu labai megsta rodyti vienas kitam siltus jausmus: niekur kitur nemaciau tiek rankomis susikibusiu besivaiksciojanciu poru kaip cia. Jaunu ir senu, graziu ir paprastu, net ir gana skirtingu savo amziumi ir isvaizda.. Tikrai labai grazu..
Tai va, blaskemes po senamiesti, buvo salta, bet musu sirdys nustojo kraujuoti ir zaizdos uzsivere, nes supratome, kur turi vesti musu kelias. I miesta!!! O taip, mes miesto zmones, iskart ikvepeme "tyro" oro, veida gairino rustus vejelis, Vaidas ziurejo i architektura, mes su Linute dziaugemes placiu danisku vyru valgiarasciu:) ir taip sauniai keliavome is gatveles i gatvele.
Antras baisiai istriges dalykas. Aisku, mums baisiai buvo smalsu nuklysti nuo pagrindiniu gatviu ir paslampineti mazesnemis, maziau isblizgintomis gatvemis. Tai pamatem visokiu idomiu dalyku ir gal butume pamate dar daugiau, bet visa vaizda lyg ruku uznese, nezinojom ne kur begt, o ir rekt negalejom, nes aplink tvyrojo KVAPAS. Na jei atvirai, tai greiciau smarve. Ir tokia ziauri... sugedusio svoguno... O zinant, kad as svogunams ir taip alergiska, sis kvapas mane veike dar stipriau. Tai kolkas dar nepavyko issiaiskinti kaip cia taip galejo nutikti, kad arti centro taip neimanomai smirdejo ir smirdejo galingai, per kokius tris kvartalus. Mes spejome, gal ten salia kokia gamykla yra kur ka nors ziauriai keisto gamina ir tai skleidzia toki kvapa...

2010 m. vasario 4 d., ketvirtadienis
Link pasakecios
Tenai kur zuikiai laksto po langais ir juodai baltais sparnais zuvedros karpo dangu...
Tenai kur sniego baltos kekes krenta ir is ritmo ismusa vietiniu kasdiena...
Mes kapojame barciu sriuba su keptom bulvem arbatiniais sauksteliais
Ir smaliziaujam sokolado plytele lauzdami pusiau,
O musu dviratukai jau greit sulauks ne tik svariu saligatviu, bet ir kasdieninio demesio
Nes, pasak paskutiniu naujienu, jau po dvieju savaiciu turesime galimybe dirbti ir tikiu ja pasinaudosime..
Ne veltui siandien megavomes siubuojancio autobusiuko ukavimu riedant baltais Danijos laukais,
Kol mus veze dokumentu tvarkyti..
Viskam ateina laikas bandome su tuo taikytis suprasdami, kad gali but sunku,
Kaip yra sunku kai renderini ir nepasileidzia garsas, tai reiskia, kad puse darbo suniui ant uodegos..
Taciau tokie issukiai kaip projektu darbo grupese kurimas ir pristatymas kitam penktadieniui tik ikvepia,
Ikvepia dometis ir tobuleti, ir kas smagiausia – uz tai bus atlyginta,
O atlygis geresnis nei kas galetu tiketis – pazadetos penktadienio linksmbes boulingo klube..
Ir pagalvoji, gal ne veltui, atpute vejas ir nusileidom,
Kraste kuris atsirenka ka pas save priimti, nors verte cia kuriesi pats..
Taip. Siam vakarui - pakaks.
2010 m. vasario 3 d., trečiadienis
Tevukas (senelis)
Jis vaiksciojo visada paskendes savo mintyse.. Lyg nestu svarbia zinia, apie kuria niekas kitas neturi teieses zinoti... O tuo paciu darydavo pacius paprasciausius darbus: kapojo malkas, jas deliojo graziai palei tvorele, beje, niekas taip tobulai nedelioja malkeliu-sakeliu, tik jis. Vasaromis pjaudavo zole pievose, dziovindavo ir karuciu vezdavo namo, arba maisan susigrudes ant kupros tempdavo... Vasarom, kai nebudavo labai karsta, po dienos darbu, pavakarej, sededavo kiemuky ant suolelio ir galvodavo. Niekas nezino apie ka. Ir nebesuzinos. Gal apie geresnius laikus. Nes visada buvo tik blogesni: pamote, stribai, sulauzyti sonkauliai kai nenesiojo proklimaciju, pagalba partizanams, ilgametis darbas traktoriaus kabinoje, del ko nebeliko strenu, vis eidavo susirietes, tik jis vienas zinojo kaip jam skauda...
Mes galvojom, kad jis toli nuo musu, bet labai klydome. Jis visada vaiksciojo vienas, neturejo draugu. Ir musu arti neprisileido. Bet jam rupejo kaip mums sekasi, ar viskas gerai, kad anksti vaziuotume namo, nes temsta, nesaugu vaziuoti. Visada keikdavo valdzia. Ir as nesistebiu, jis tiek daug nukentejo nuo jos.
Budavo linksmu akimirku, prisimenu kaip vasara jis sedejo kieme ant kedes, o mano tetis ji kirpo. Atrode toks laimingas. ..
Nors dazniausiai jis budavo vienas, su savo mintimis, darbais ir rupesciais. Ypatingai retomis progomis jei atsisesdavo kartu su mumis viename kambaryje, ant zelikio, ziuredavo televizoriu, kas jam buvo vienintele pramoga. Visas gyvenimas buvo nelengvas. Mes niekada to neivertinsime ir nesuprasime.
Labai keistas buvo musu atsisveikinimas isvykstant man i Danija. Po ilgo laiko maciau ji juokiantis. Visai nesitikejau, kad sis atsisveikinimas bus paskutinis...
2010 m. vasario 1 d., pirmadienis
Fantastiski sprendimai


Musu zirgai, jau suvaldyti...narsieji erzilai...
Aisku butume baisiai apsidziauge, jei butume juos isigije vakar, taciau siandien paaukojome diena siu saunuoliu pirkimui! Alma eikluji zirga juodom patiunintom garbanom isigijo visai netoli Bilka prekybos centro, kuris yra ale Akropolis Lietuvoje. Taigi, vos is vakaro pagooglinus, mes iskart numateme zirgu pirkimo vietas. Alma zirga rinkos dviraciu centre, kur danai nebaisiai stengesi eikluji suvaldyti, labiau Alma pliauskejo botagu tikrindama kuris bus jos. Ir surado. Darbuotojas pripute padangas ir nereme pirmyn. Almai isigijus juodbruvi zirga, grizome i Bilka, kur Linute buvo nusiziurejus baltaji juodbruvio broli. Jis kantriai musu lauke supakuotas atskirose dezese dalimis atskirame baziu centre i kuri mums dar reikejo nusigauti. Bet vos tik darbuotojai ji surinko, jis garsiai suzvenge palaimos kupinais zabtais ir truktelejes suoliais pasileido paskui juodbruvi Almos zirga. Tik balnas, skirtas kroviniams vezti liko ant bagazines, nes Bilkos darbuotojai neturejo tinkamo rakto jai pritaisyti. Siuo metu jie ilsisi prie musu namu, pazaboti ir paserti, apgobti sauniausiai patiuninta apranga. Juodas ir baltas.
Taigi, siandien ypatinga diena. Mes turime dviracius!!!