Musu visas kursas suskirstytas i dvi grupes. Kiekvienoje grupeje yra visokiausiu tautybiu zmoniu. Musu grupeje kazkaip mes nesam labai smarkiai susibendrave. Mus su Linute, mes spejame, daug kas laiko snobemis, ar del to, kad vis pasisakom „i tema“ ar kad tik i mokslus mes inike, ar del to, kad nuolat visur dviese... Vienzo labai smarkiai vis neiseina su kursiokais susibiciuliauti, na nebent brolius latvius, su kuriais dareme viena projekta ir kuriu vienas jau baigia iki gyvo kaulo atsibost. Na bet apie tai veliau...
Taigi. Penktadienis. Musu grupei vyko flash paskaita, musu kurso kitai grupe – after effects. I paskaitos pabaiga destytoja mumspranes,a kad stai penktadienis, visiems reikia atsigaivinti ir pakviecia mus kartu su visa grupe pasivaisinti is kazkur gautais gazuotais gerimais – cola, sprite, fanta. Viskas butu visai normalu jei ne keletas aspektu: Lietuvoj nezinau ar kurioj nors mokykloj destytojai pasiulytu analogiska dalyka... kitas aspektas – visi sitie gerimai cia zveriskai brangus, tai Cikanei, istroskusiai burbuliuku (na as tikrai esu nuo ju priklausoma) tai buvo lyg dievo dovana. Ne tik, akd savo, bet ir Linutes puse gerimo isgeriau. Tonus atsistate is karto!!! Taigi, mums visiems beburbuliuojant, latvis lakste su filmavimo kamera, mat mes turime toki zalia kambareli, kur sudeta filmavimo iranga, be to ten galime kurti filmus, fotografuoti ar kita video medziaga daryti ir po to iskurpus zalia fona deti i savo animazijas, prezentascijas ir t.t Tai latvis, Indulis vardu, ir tai tikrai ne nikas, lakste su ta kamera ir visus nervino. Tipo real life filma kure J)) Na bet esme ne tame. Esme tame, kad tuo metu is kitos klases vienas suomiukas, Mikko, pakviete didziaja dali kursioku pas save ir savo kambarioka, musu kursioka Tommi, i svecius, ale tusa – reikia visiems susiinfiltruoti. Aisku mes kaip visada nebuvom ten kur reikjo butu reikiamu laiku, tai nieko apie tai nezinojom. Bet suzinojom is lietuvio kursioko, plius paziurejome, kad info parasyta net facebook, ant musu groupso sienos. Dar Linute parase laiska suomiukui, kuris patvirtino, kad mes esame laukiamos, tai vair isipraseme i tusaJ Aisku, pries einant i tusa, dar Vaiduks buvo pas mus, paskui mes pas ji dar vakariene valgeme ir tik tada issiruoseme i tusa. Prie musu dar pakeliui prisijunge kursioke este, kuri gyvenusi Suomijoj, New Yorke ir dabvar stai i Danija atsikapste J Iki centro leidziantis nuo kalniuko laikas nepraeilgo ateiti, pasirodo net ir Koldinge zmones gerai leidzia laika, tik to labai neofisuoja. Mateme nemazai pilnu kaviniu, tik visi zmones taip i giluma nusigrude, o klubeliai daugiausiai pusrusiuose, kad is gatves net neitartum, kad tgen kas yra, tik sklindanti muzika ir besiburiuojantys zmones rodo tikslia tuso buvimo vieta. Taigi, atejome prie daugiaaukscio pastato ir paskambinome i duris. Atsiliepe ispanas (o ejom tai pas suomius). Pasirodo cia musu kursiokas, kuris miegoja siestos miego, ir paskui tik ruosesi i tuseli eiti. Tai jis mus ileido. Tai mes trumpai pas ji uzsukome, o jau paskui tiesiai pas suomiukus. Ten jau buvo kazkiek jaunimelio, paskui susirinko dar keletas. Trumpai apzvelgsiu visus, kad isivaizduoti kokioje saunioje kompanijoje mes buvome. Taigi, suomiai:
Mikko – is kitos grupes, jaunas berniokas, bet labai fainas ir toks su teisingu poziuriu i gyvenima.
Tommi – Mikko kambariokas, musu grupiokas, kuris pastoviai ibedes nosi i kompa, mes ji laikem tokiu pasikelusiu, bet pasirodo labai saunus biciukas, jau pasibaigiant tusui, mums iseinant, labai mielasirdingai net apkabino atsisveikinantJ
Liudvikas – as jam suteikiau garbinga „The queen“ pravarde, nes vaikinukas, jau ne vaikinukas, tikras vyras is stuomens ir liemens, teip sakant neplonas, su iki peciu plaukasi ir didelestora juosta ant galvos. Atrodo gana meniskai ir truputi juokingai. Jis buvo vakaro vedejas, organizavo visus drinking games‘us, dar man teko garbe su juo pasigincyti, kas buvo visiems smagus reginys, o man smagums, kad galejau pastatyt i vieta, nes the queenkartais perlenkdavo lazda su savo inoriais ar primestomis zaidimo taisyklemis. Bet siaip bais meniska asmenybeJ Ypac del to, kad kaip jis pats sake, per tris mokymosi istaigas nesugebejo baigti nei veinos, tai musu akademijoje, kur jis jau yra antrakursis, vienintelis jo tikslas yra gauti diploma ir taip baigti bent viena mokykla. Tai tiek apie Liudvika.
Silvija-suomiuka, mazyciuke mergaite, viena is dvyniu, kuriu antroji liko Suomijoje ir del to Silvija liudi. Rami bet miela mergaite.
Latviai – apie braliukus baisai nepasakosiu, tik paminesiu, kad vienas ju – Indulis (kitas yra Ivars), vis pliaskino fotoaparatu ir ne kiek dalyvavo vakarelyje, kiek nuolatos fotkino. Man net akis iskaudo. Paskui suomis Mikko pasakoojo, kad to vakaralio is Indulio gavo 260 fotkiu. Primetat???? Koks turi but balius, kad tiek fotkiu butu. Tai va, jis toks savivaldybes berniukas, ale siek tiek turintis inteligencijos, siek tiek sugadintas speju turtingu teveliu, nes leidzia sau vaikscioti i baseina, siek tiek pasikeles, siek tiek kvailas, siek tiek ispraustas i remus. Vienu zodziu nieko gero apie ji nepasakysiu. Net pacientu pavadinti jis nera vertas. O su kitu latviuku viskas gerai...
Ispanas Albertas – tas pats kur miegojo siestos miego. Atejo kartu su ta pacia diena susipazintu biciuku italu, su kuriuo turejau garbes ta vakara enmazai pabendrauti. Jis atvaziavo is Milano. Milano!!!! Cia mokosi kitoje dizaino mokykloje. Cia jam taip pat viskas nerealiai brangu . Apie Milana as turejo susikurusi mados sostines ivaizdi. Italas ji man siek tiek pakoreagavo, paaiskindamas, kad Milane zmones visi labai skuba, niekas neziuri i dangu ir nesvajoja. Visi lekia, bega, plius tai yra ale pramoninis, fabrikinis miestas. Kur daugiausiai demesio skiriama produkcijos gamybai, o ne kurybai. Tai mane siek tiek nuliudino... Koks smagus dalykas Milane, kad centre eismo masinomis nakti nera, taciau aplink centra visa nakti vaziuoja autobusas, kuris isvezioja visus uzsilikusius mieste zmones. Tai stai visokiu idomiu dalyku prisiklausiau is italo.
Vokietis – turejau garbes nedaug su juo pabendrauti, taciau is Linutes ir Vaido pasakojimu supratau, kad apsisvietes biciukas, megstantis filmus ir t.t. Ne musu kursiokas.
Be jau minetos estes, su kuria ejome kartu iki pasibuvimo vietos, buvo dar vienas estas, gaila jo vardo nepamenu, nors jis musu kursiokas... Tai dabar isivaizduokite kuda kuda vaikinuka, nusmukusiom kelnem ir juodais kaip varno gabanotais plaukais, kurie aplink jo galva kaip koks debeselis pupso. Va tai cia jis. Toks pacientas pacientas. Ir kai mes su Linute pamateme jo darbus per paskaitas, pvz velykini atviruka, tai juokemes iki asarojimo... Vaizdavo jis ten zuooki su automatu ir buvo parases – don‘t use drugs. Nu ar kazkaip panasiai. Noretumet toki atviruka velikini gauti? J)) Tai va tokai isprotejus kompanija buvo, visi savotiksai isproteje ir tuo paciu labai idomus kaip zmones – su savo gyvenimiskom patirtim, poziuriais ir t.t. Niu tai va. Apie 2 val. mes su Linute jau buvom namuose. Tikrai smagiai pasibuvom, pasidiskutavom, pasiplepejom, dar gristant mums berniukai is masinu papypsino ir grizome namo.
Moralas – pleskime savo akirati J
tu manes vis nepaliauji stebinti savo aistra burbuliukams :) negaliu patiket kad visa ta laika, kol mudvi pazistamos, taip puikiai maskavai sita savo aistra :)
AtsakytiPanaikinti