Du viename arba pasibegiojimas per lietu.

Taip.. kai ieskai pramogu, tai ir randi, kaip sakoma J Savaitgalis, nors realiai nera skirtumo savaitgalis ar eilinis antradienis... Cia visos dienos susimaise, nes siuo metu sedime prie savo asmeninio web projekto „portfolio“, kuri kiekvienas turime padaryti asmeniskai, o po to apsiginti. Dedlainas arteja, taigi, tiek savaitgaliai tiek eilines darbo dienos skirtos siam geriui kurti... As praktiskai jauciuosi, lyg gyvenciau viena, ors realiai lyg ir trise gyvenam... Bet kasdiena dabar tokia pati: atsikeliam ir prie kompu... Apie pietus gal persimetam kokiu zodeliu geriausiu atveju ir vel i darbus... Vienitelis jau vos ne tradicija tapes dalykas... kad apie pietus persimetam kortu partijike, kartais net ir dviem... Ir vakare... Bet tik trumpam ir tik del dvieju priezasciu: kad atitraukti akis nuo kompo ir ,kad nors kiek pabendrauti (na bent jau Cikanes, iniciavusios si prasiblaskima ir nupirkusios kortas intencija buvo buten noras pabendrauti:)... Ir viskas, vel mokslai iki velyvos nakties... Ir taip diena is dienos..

Taciau sis savaitgalis kitoks... As ne tai, kad jauciuosi viena, as is tikruju viena.. Lina Kopenhagoje susitinka su portugalais, italais draugais.. Vaidas isleke i Lietuva, kur +20, o cia +8. O Cikane liko namu dabot. Aisku laikas veltui neina. Perdariau visa portfolio leyauta ir jau suspejau didziaja dali suanimuoti. Tai kaip ir visai neblogai... Bet vistiek laiks nuo laiko susimastau, kad gal vis delto savaitgalis, vis pasidairau pro langa.. o ten pliaupia.. Net vaiku, kurie nuolat surmuliuodavo prie pat namu esancioje furbolo aiksteleje, ne kvapo..

Tiesa, jau kokia antra savaicike biski pasportuoju. Begiojimas, dviratuko mynimas ir „pilvo presas per 8 minutes“ – ekperimentuojami kasdien arba kas antra diena arba visi kartu per viena diena... ivairiai. Jauciu daug kas nugriutu nuo kedes isgirde tokias naujienas, nes Cikane ir sportas... sunkiai suderinami dalykai, na nebent tai butu sokiaiJ Tai ka noriu pasakyti, kad susiradau kompanjone, su kuria nusprendem pabegiot. Per ta lietu. Kaip ir sestadienio atrakciju daugiau nenusimato... TV nera, net reklamas ir tas siuo metu neatsisakyciau paziureti.. Online filmai jau atsibodo, plius gaila laiko.. Nebent vakare pries uzmiegant pasileistiJ Darbo variantus, skelbiamus jobnet jau ismokau atmintinai... I LT taip pat issiunciau visokiu CV, as juos vaidinu – laiskai i niekur. Nes tikrai taip ir atrodo.. Taigi, su kursioke lietuve nusprendem, kad reik pasiaktyvinti sau gyvenima ir nepaisyti, kad lyja- sauti laukant su sportbatukais. Speciliai tam net gi pasiruosiau ekvipmenta: kojinikes buvo uztrauktos aukstai ant kelniu, kad nesitaskytu, kapisoniukas uztrauktas ant akiu, kad kakta susiraitojo, Evelina uzsimete savo ale neperlijama striukike be rankoviu ir pasipuste padus nerem i miska. Nu. Turim savo trasa miske... Kur begi begi ir jau kai atrodo tuoj griusi ant zemes is pavargimo – tarp medziu pamatai ezera. Ir gulbes. Aisku gulbes maciau tik viena karta. To uzteko, kad kiti kartai atrodo ypatingi. Taigi, visos perslapusios kaip visciukes ar visos vistos, taskemes per balas link to ezero.. O nuo medziu tokie geruliai lietaus laisai vis krito ir krito.. Sutikom antis ent misko tako. Jos slepsejo savo kojom bais patenkinots per balas. Ir begti sikart buvo tikrai nepaprastai sunku. Ir tikrai ne del lietaus. O del kalno isgertos kavos, kuri kliuksejo plive ir svere kelis papildomus kilus, bei diafragmos skausmo, jei jis toks yra, nes diena pries tai biski persistengiau su pilvo preso pratimukais... O Evelina si karta, kitaip ne visais kitais kartais (chi chi chi) strikinejo kaip gazele. O as vilkausi is paskos kol galejau. Ir isgirdo musu ausys kokia tai muzika. Supratom, kad kazkur kazkas vyksta. Lyg ir koncertas kokis tai..Keista, kai pagalvoji, sitam dievo uzmirstam kraste.. Savo ausu lokatoriais bandeme identifikuoti muzikos sklidimo kryti. Kuo arciau ezero begome, tuo muzika stiprejo, tuo Cikane vos vilko kojas nuo kliuksincios pilve kavos... Evelina draugiskai sutiko, kad reikia suktis atgal, net ir ne iki galo pribegus ezera, nes dar laukia ilgas kelias atgal, plius i kalna... O sulytas Cikanes kelnes jau stipriai veike zemes trauka, todel begti daresi dar sunkiau... Ir jau kai apsisukome, grizti atgal vis delto Cikane nesugebejo atsispirti smalsumui ir pasiule issiaiskinti is kur ta muzika sklinda. Aisku, kompanjone mielasirdingai sutiko pliaupiant lietui pasinerti i paieskas tai mes taip ir padarem. Truputi ejom, truputi begom ir vis sekem vingiuojanti muzikos garsa... Isbegom is misko, kirtom kelia ir papuolem i rajoniuka kuri ne iskart atpazinau... O muzika vis stiprejo. Nors aplinkui zmoniu nedaugejo, bet tobulai po pastoge surikiuotos masinos (kur cia pastatytos dvi, lietuviai matyt 5 sugrustu jei skaiciuojant vieta ant bardiuru). Nu ir mes kaip ir labai pasipuosusios i svente, nes supratom, kad tokia cia matyt vyksta, artejom prie paiesku saltinio. Pasirodo koks tai koncertas vyksta, skambejo, musu nuomone Phil Colins muzika, pilna visokiu tai kioskeliu, didziule scena, daug lauko tualetu. Bais keista pasirode, kad vyriski pisuarai visiskai atviri... Vienas vyrioks ten stovejo, stovejo, matyt visai jam tai buvo pirmas kartas, tai niekaip nepavyko susikoncentruotiJ

Nu, tai, kadangi mes ne ypac skyremes nuo minios savo isvaizda, tai stovejom prie vartu ir bandem issiaiskinti, kas is tikro ten groja. Ant metalines tvoros, kuria buvo aptverta teritorija, nebuvo jokiu uzrasu, tai mes nusprendeme nubegti prie centrinio iejimo (vis gi palakstyt susirinkome) ir issiaiskinti. Priejome prie berniuko, nesuzaloto intelekto ir paklausiau kokia cia grupe. Jis pasiziurejo daniskom akim ir suvapejo kazka su karsta bulve burnoj. Ok, nesupratau nieko. O lietus vis dar lyja, ir as vis dar su treningais stoviu prie apsauginio ir aiskinuosi koks cia koncertas. –Tai cia daniska grupe, bandau klausti vaikino. Nors aiskiai zinau, kad daniska, bo pavadinimas skambejo tikrai ne angliskai. Jis pasiziurejo nesakysiu kokio gyvuno akim i mane, tada i savo kolega, jo paklause ar cia daniska grupe – ir tada pasake kad nezino J Mieli lietuviai, kiek jusu neatsakytu i klausima – ar tai lietuviska grupe ar ne, jei esate bet kokiam lt mieste bet kokiam koncerte... As jauciu, kad priezastis, kodel tas berniuks toks kvailas ir issigandes pasirode, visai kita... Tiesiog su tais treningais, kapisonu ant galvos, uzmaukslintom kojinem ant kelniu ir slapiais kedais mes netarodem patikimai. Dabar taip galvoju... Parsigabenom per ta lietu mes siaip ne taip namo. Ir nors as zinojau, kad siandien esu kviesta pasitusinti i miesta, bet zinodama, kad danai bijo blogo oro ir tai tikrai yra pakankama priezastis niekur neiti isnamu, plius jauciausi pabuvus geram tuse ir taip uztektinai – slapia kaip visciukas, pavargus, su vis dar kliuksinciu pilvu ir prisijuokus iki asaru. Padarem mes su Evelina fotosesija siam linksmam pasibegiojimui ir pasikulturinimui viename pamineti. Plius, kad parodyti kokios mes mokame buti slapios. Fotosesija noreciau pavadinti „zonos mergaites“. Ziureti tik stipriu nervu zmonems ir butinai uzsileidus muzikini fona SEL „cia mano kiemas, aha ha“. „Un gala“ ikeliau viena ir kitokia fotke, tik tam, kad irodyti, kad neusokau nuo poto ir dar galiu atrodyti ir padoriai... Vienaip ar kitaip speju teks greit sutas foto trinti lauk, o kad nepatektu i rankas ateities kartoms...

P.S. pagaliau gavau bent sioki toki darbeli. Pirmadieni einu. Valio.

Namai

Kas teisybe, tas ne melas, pagaliau persikeleme ir jau gyvename tryse naujuose namuose. Nuorodoje rasite nauju namu video, kai dar nebuvome persikele visu daiktu, bet jau turejome raktus ir buvome pasirase nuomos sutarti. Nei vieno baldo, net lempu nera...O stai zemiau matosi baldai kurie mums kainavo nuli pinigu. Ai tiesa, kainavo prakaito, kol juos parsineseme. O tempt buvo ka... Geras dealas tas padevetu baldu sandeliuks:)

Gyvenam prabangiai, turim odine sofa ir nerealu medini stala, ant kurio matosi dumsteriniai vaisiai (takart buvo kiviu diena...).

Taigi, su isikelimu buvo tikrai nemazai niuansu, taciau mes akutem mirksejom, liezuviu maksejom ir gavom buteli per tris dienas, ka kiti ne tai kad per savaite, per menesius negauna... Reikejo apsilankyti ne vienoj istaigoj, pasidarysi kalna danisku popieriu (aha, as ta pati pagalvojau), daug flirtuoti ir va jau mes turim buteli... Namo valdytojas net lempa kelioms savaitems paskolino, kad butu sviesos... Siaip sitokiu geru gestu cia niekas nedaro... o ne... O lempa tai lekem pirkt. Cia tokia imantri iranga, kad kaip ja pajungt nei vienas lietuvis nesuprastu. Mus patikino kad galesim nusipirkti. Nuvaziave supratom, kad problemu tikrai bus, bo niekas nezinojo kur isigyti lempa su tokiu jungikliu... Nu paskui radoma ale senukus, kur viskas atskirom dalim isdestyta, tai labai malonus parduotuves darbuotojas mums puse valandos surinkinejo ant kabelio pakabinta viena lempa... Tai ta reik dadet, tai ladelius atskirt, tai atsuktuvu priverzt, vienzo vien tam reik atskiro mokslo... O kas juokingiausia, kad dar paminejo, kad siaip cia ne jo darbas, ir jis cia mums baisia paslauga daro, kad vercia pirkti belekiek metru kabelio, nes po pusmetri niekas nepardavineja, paskui tai to pypsiko dar reikai, nes nesilaikys, tai ano... vienzo paprasta, ne iti sviecianti (nors sake, kad duoda viena geresniu) ant kabelio pakabinta lempute mums kainavo 50 litu.. Tai va, vienam kambary turim sviesa, visur kitur stalines lempos... Bet savotiska romantika. Bent virtuvej ir vonioj lempos normalios yra... Kas gerai - nesigirdi kaimynu, kas blogai, dingo ankstesne romantika, nes palei langus nebelaksto zuikiai, taciau netoli musu langu yra didele zolyte apaugusi aikste, kur kasdiena zaidzia vaikai ar paaugliai futbola ir t.t. Taip, kad klegesio trukumu pasigirti negalime. Aisku kavos arpomatas nuostabus... vis aplanko mus... Siaip tikrai geresni namuciai nei pries tai gyvenom su Lina, jau vien erdves prasme... Jau net nebegirdziu kai ji nakti apsivercia ant kito sono, nes miegu kokiais visais dviem metrais toliau:) Tikiu, kad ji irgi manes negirdi kai nakti su savim pasikalbu... tai tokie tie musu namuciai...

Vieta kur galima ikvepti.

Pagaliau radau tokia!!! Pagaliau!!! Soki ant dviratuko, tada greituoju budu leidiesi nuo kalno i miesto centra, pro pili, ezera ir biblioteka riedi link gelezinkelio, pervaziuoji tilta virs jo ir tu jau beveik vietoj. Pirmiausia pamatai laiva, po to antra, trecia... Tada daug daug kaminu, sandeliu ir net juriniu konteineriu... O tarp ju – teliuskuoja vanduo... Vaziuoji palei betonini krasta ir ziuri zemyn – nulipi nuo dviracio ir prieini prie pat prie pat vandens, atrodo ranka paliestum, bet jis gana zemai, teliuskuoja sau..

Tada supranti, kad kazkas vyksta, vandeny. Kazkas juda – aukstyn, zemyn, is leto, aukstyn, zemyn... Ir tu nusisypsai, meduzos... Ir iskyla prisiminimai, kaip tu vasara buvai Tunise ir pirmas dalykas vos isokus i suru vandeneli yra deginantis meduzos prisilietimas. Tokios nedidukes – vos puses sprindzio dydzio... Aisku tu keikiesi, kad atostogos prasidejo „super nerealiai“ ir visa savaite vaiksta su deginanciu skausmu ir israiskinga deme ant kojos...Kaip koks garbaciovas, tik kitoj vietojJ Bet skausmas nuslegsta, o tu jautiesi joms savotiskai artimas, nes jau zinai ka reiskia si pazintis.. Taigi... vel sugrizti is prisiminimu i – fjordo prieplauka, jachtkluba. Soki ant dviratuko ir mini palei vandeni, o virs galvos sklando zuvedros (o gal kirai, taip ir nesugebu ju atskirti, reikes pagaliau kada nors pagooglinti).. Pamatai didziuli inkara, kuris uz tave didesnis, tada galingas grandines.. Apvazioji aplinkui ir arteji link dar nuostabesnio vaizdo. Jau jauti kaip vejas uzauja tavo plaukuose, uzmeti aki i zveju kibirelius. Kai kas jau isvazioja namo, kai kas dar tik pirma slieka ant kabliuko kabina. Nusisypsai vyriskiui, kuris siurbliuoja mikroautobusiuka, kuris yra jo namai, manau, kad vieninteliai, nes ten ir stalas ir saldytuvas ir rubai ir dar daug daug visko, kad suprastum, kad tai namelis ant ratu mates jau nemazai gyvenimo. Vyriskis pamojuoja ranka, kaip senas pazistamas ir tu sustoji, nes vos neatsimusi i du juodus sunis. Tokius didelius senbernarus, juodus juodus, kurie ziuri didelem akim. Norejau parasyt, kad protingom akim, bet deja sio zodzio negaleciau pavartoti, ypac kai prisimenu kaimynu suni, Linut nesupyk, kuris, man su sese atejus pasveikinti kaiminkos su gimtadieniu, manau man tada buvo kokia 15, nutruko nuo grandines ir savo visu svoriu uzfriuvo ant manes, o as taip ir kritau ant betono spejusi tik savo ranka tam gauruotam padarui i nasrus ikisti. O rankose tai gimtadienio geles buvo... O sita suni, kaip ir jis mane, pazinojau nuo savo paciu maziausiuo dienu, tiek kiek save atsimenu. O jis man sitaip...Nuo tada senbernarai nekelia man pagarbos, grazu paziuret, bet ne pakalbet, kaip sakoma J Patirties itakota atsargiai nuzvelgiau juos nuolankiu zvilgsniu ir pamaciau seimininke, ji i sunis kreipesi angliskai, kas man labai patikoJ Hm, dabar pagalvojau, gal visi danai sunis angliskai dresiruoja? Nes tada pamaniau, kad ji ne dane, dabar emiau ir suabejojau. Na ne esme. Esme, kad suniai ramiai pakluso seiminkes paliepimui – „sit“, o as tuo pasinaudojau ir neriau i krantine. O ten gerybiu gerybes – jachta prie jachtos, laivelis prie laivelio... Ir nemazai zmoniu, kaip tokia vejuota pavakare...

Kas su seimomis sedi tiesiog jachtose, gurksnoja aluti ir pluduriuoja ant vandens, kas vaikscioja krantine, kas sveicia jachtos balta rema... As nusprendziau nueiti iki pat iskysulio galo, kur stovi suolelis ir galima tiesiog sedeti ir relaksuoti ziurint i raibuliuojancias bangas. Vanduo nuostabiai gaivino ivairiaspalvemis mintimis uzgrusta galva, o pluduriuojanciu meduzu rimtas snibzdejo apie kokia tais seniai girdeta jureiviska daina. Ir tada pamaciau zvaigzdes. Juru zvaigzdes. Ju buvo pilnas dugnas, ivairiausiu formu. As buvau maciusi tik sudziovinta juros zvaigzde ideliu formu, todel gerokai nustebau pamaciusi, kad ju pozos ivairiausios, kaip kuriai patogiau. O tokia idelia radau tik viena.

Bespoksint i vandeni isgirdau daniska dana. Pagalvojau, kad vaidenasi, bet atsisukus pamaciau visa virtine mazu laiveliu, taciau kiekvieno laivelio kapitonas buvo nedidukas vaikas. Jie plauke vorele ir dainavo. Superinis vaizdas... Pagalvojau, kad ideliausias darbas butu valyti jachtas, bent jau vasara tai tikrai...

Tai va taip issiziojus ir grizau namo: per gelezinkelio tilta, per miesto centra, pro pili ir ezera ir biblioteka – i kalna, i kalna i kalna... Kiekvienam linkiu tokia vieta tureti...

O Sventume...

Rasau po ilgos pertraukos. Buvo istikusi rasymo krize J Apleidau ir savo romana ir siaubiaka ir bloga. Ieskojau ikvepimo. Ikvepimo saltiniu, kaip nekeista, tapo kola. Gavau siandien nuo tevu laukneseli, kolos buvau specialia uzsisakius, tai siuo metu burbuliuoju burbuliuoju ir negaliu nustoti. Esu nerealiai laiminga J

Ispudziai kuriais noreciau su visais pasidalinti yra inspiruoti apsilankymo baznycioje, kuris pagaliau ivyko, po 3-ju menesiu praleistu Koldinge (taip, jau lygiai trys menesiai!!!)! Jei pamenate, vasario 16 bandydamos atsvesti Lietuvos nepriklausomybes diena, pabuciavom baznycios duru spyna, o dar pries tai linksmai apsilankeme „kam virs 50“ Qeen konceerte bibliotekoje. Taigi, suzinojusios, kada vyksta pagrindines sekmadienines misios, vis delto nusprendeme aplankyti sventa vieta, i kuria neturejome dar garbes ikelti kojos. Kadangi tai ne kataliku baznycia, o as esu lankusis misiu metu tik tokioje, tai viskas buvo labai idomu. Pirmiausia – jie nesiklaupia. Misias vede kunigas ir kunige. Visi zmones turejo maldaknyges, kurias, kaip veliau paaiskejo, buvo galima pasiimti ieinant. As, dar eidama i baznycia, rezgiau minti, kad gal pavyks isiprasyti i baznytini chora, nes Lina rado informacija, kad uz choro lankyma dar ir pinigu gali uzsidirbti, kazkur 400 litu per menesi, o jei dainuoji vestuvese ar kituose proginiuose renginiuose, tai dar daugiau gali gaut. Aisku, as labiau noriu vel dainuoti, taciau i pinigus irgi nespjauciau, ypac jei kokioj veseilej reiktu giesme sutraukt - fantastiska patirtis manau J Taigi, kunigas skaite nemazai pslamiu, viskas aisku danu kalba, as bandziau ka nors suprasti, tai labai idemiai klausiausi, nes pries viena diena su Lina ismokom daniskai skaiciuoti iki desimt ir dar splavas J Tai skaiciu negirdejau, bet vis kazka minejo apie geltona ir balta spalvas. Speju apie kokia tai sviesa is dangaus kalba ejo, bet matyt taip ir nesuzinosiu J Tiesa, niekas nesako maldu, viskas vysta giedojimo forma (iskyrus kai kunigas skaito skaitinius ar sako pamoksla). Tai visi is knygu gieda. As bandziau niuniuot i melodija, manau sekesi neblogai, nes niekas neatsisuko pasiziuret kas cia traukia i sona. Specialiai ejau per komunijos dalinima i baznycios prieki ir is ten paziurejau atgal ir i virsu – i vargonus, kad pamatyciau kas gieda. Vedybu giedotojos karjera baigesi dar neprasidejus, nes ten giedojo vaikai iki kokiu 12 metu... Ir daniskai... Nusprendziau, kad daniskai gal dar gyvenime ismoksiu, bet su 12kameciais ir jaunesniais nepakonkuruosi J

Taigi, kas dar idomaus – jie neina ispazinties, nuodemes ispazista tiesiogiai pries Dieva – be tarpininku. Beveik visi eina komunijos. Komunijos dalinimas irgi kitoks – vidury baznycios sudeti indeliai, kuriuos zmones, eidami komunijos pasiima, tada kunigas su kunige sudeda i indelius komunijas, o zmones grizdami, tuos indelius sudeda i vieta.

O svarbiausia misiu dalis – pabaiga, kai kunigas stovi prie isejimo ir kiekvienam asmeniskai spaudzia ranka. Paspaude ir mum su Lina. Tai iki kito sekmadienio jauciuosi kaip ir siek tiek sventesne nei visada.

Nors taip lauktas palengvejimas, kurio tikejausi po apsilankymo baznycioje taip ir neatejo, taciau siaip galiu pasakyti, kad tai gera vieta meditacijai ir pasibuvimui su savo mintimis.

Ir dar, Lietuvoj nei vienoj baznycioj nemaciau tualeto ir vaiku kambario. Cia buvo abu.

Uzskaitom

Taip, butent taip ir pasakeme sekmadieni is ryto, pakirdusios is gilaus savaitgalinio miego. Visu galveles kotais siek tiek barskejo ir su koordinacija kai kam nesiseke susitarti, bet visumoj visos buvom baisiai laimingos. O del ko? Nes pagaliau kaip balti zmogai isejome i naktini daniska miesta!!!! Isivaizduojat, po pusantro menesio pirmakart isejome oficialiai i klubeli. Aisku prie viso to dar labai daug dziaugsmo pridejo, kad ejome ne dviese su Linute, bet ir su i svecius atvaziavusia Linutes drauge is gimtos Lietuvos. Ir aciu jai, kuri buvo kaip i veida grumojantis pirstas, leidziantis suprasti, kad gal mergaites jau ir laikas atsiplesti nuo kompu ir iseiti pasizmogeti. Kaip jamem taip ir padarem. Aisku eiti pirmyn buvo zymiai smagiau, ir aisku, kad pagrindines smagumo priezastys matyt buvo tai, kad lipome nuo kalno, o ne atvirksciai, o ir oras buvo nuostabus, ko nepasakysi apie grizima, kai lietus plove visa makijazo pagrinda J Taigi, nudunksejome iki miesto centro nei daug nei mazai pasisokinedamos ir dainas betraukdamos per daugiau nei pusvalanduka. Ir tiesiu taikymu prie vienos aludes, kuri garsejo kaip daugiausiai alaus rusiu turinti alude. Net apdovanojimus kokius tai gavusi.

Nu is pradziu atrode viskas keistokokai, kad praktiskai vien vyriskiai kotais prie stalu sedi, tokiom nemazom kompanijom... O merginu... Reik kaip reik pasidaryt... Bet mums dziaugsmas jau buvo ir tai, kad vyriskiu amziaus vidurkis buvo musu amziaus arba vyresnis, ko nepasakysi apie savo kursiokus ar kituose baruose besilankanti tula jaunimeli. Taigi, ganeme akis. Pasirodo ir i mus akys buvo ganomos. Du zavus danukai sauniai uzkalbino ir su jais praplepejau gana ilgai. Vienas Pyteris kitas berods Kim (sake populiarus Danijoj ir Japonijoj vardas... nu del Japonijos as linkus patiketi...). Tai danukai net jegermaisterio shotuku pastate. Cikane jiems uz tai labai dekinga, nes jegermaisterio nebuvo ragavus, tai dabar zinos, kad jis jai neskanus... Bet ne apie tai. O apie tai, kad danukai pagal musu kalba labai diskutavo ar mes is Lenkijos ar is Pabaltijo. Ir dar. Kas bais nerealu - jie mums dave ne daugiau 25 metu J Ahah aha. Ir dar. Jie niekaip negalejo suprasti kokio velnio mes trenkemes i viena brangiausiu saliu, i viena mazesniu miesteliu studijuoti. Sako – tai ka, Paryziuj tokiu mokslu nera...? Na ka as jiems galejau atsakyti... Jiems, kurie net Eurovizijos neziuri J)) Aha aha, su Cikanes intgervencija ir apie tai pasisuko kalba J Tiesa, jie labai dziaugiasi, kad danai siemet nelaimes ir nereikes kitas metais Danijai eurovizijos organizuoti J Dar Piteris buvo isklausinetas kur geriausi cia pliazai, tai sake arba 30 km i siaure arba 70 km i vakarus. Amplitude manes nepradziugino... Ir dar pridure – nu aisku cia jei masina turi J Jis tai pacientas 30 km is Kolding i darba kasdien vazineja... O ka dirba taip saziningai ir nesupratau J matyt nelabai svarbu buvo. J

Tiesa, man Pyteris paaiskino, kodel sitam bare 90 proc. tik vyriskiai. Pasirodo tai visai normalus baras, (kuo galima is pirmo zvilgsnio suabejoti) taciau jei danu vyriskiai pries eidami i kluba ateina i alude pasibendrauti ir alucio pagurksnoti, tai danu mergaites buitinio alkoholizmo rituala atlieka namie. O tada siausia tiesiai i klubeli. Vat tai atradome mes savo nisaJ Ai, dar issiklausinejau, kur dar cia geros lankytinos vietos. Tai uzsimine apie pit stop klubeli ar kazkaip panasiai. Kadangi mes apie ji buvom girdejusios, tai nusprendeme ten ir patraukti. Danukai prisijunge prie musu. Nueje susitikome kursioka latviuka, su kuriuo paskui labai smagiai pasisokome. Jis taip juokingai atstates krutine krypuoja ir kojytes delioja J Tik dj‘us lochelis, paprashiau black eyed peace, tai sake paleis jei suras J per vlanda nesurado... Ir vienas afrikietis bais maskatavosi ten apie musu rateli. Butu visai dzin, tik kad tie jo sokio judesiai labiau i ritualinius priesvedybinius panasesni buvo, tai kazkaip nei siaip nei taip... Nu neesme. Tai as su Kim, o Linute su drauge sudareme komandas ir klubelyje zaideme stalo futbola. Mes su Kim laimoejomeJ Antra raunda Cikane zaide su latviuku pries Linute ir jos drauge. Vel gi musu komanda buvo arciau laimejimo kai baigesi laikas zaisti. O kadangi mes ten bekrykstaudamos sutraukeme daug ziurovu, tai ir norinciu zaisti daug atsirado...Taip, kad trecio roundo sumesti neisejo.. Siaip ka apie klubeli galiu pasakyti, publika jauensne nei aludeje, bet pasisokti visdelto galima. Plius buvo nemazai, bet ne sausakimsai zmoniu, tai sokiu aiksteleje oi kaip gera buvo pasisklaidyti ... Nu vat. Ir slapios isejome is klubelio ir del to antra diena su Linute svirduliuojame.. Aisku danavimas 3 nakties lietuj lyjant ir vejui puciant irgi matyt sveikatos nepridejo. Ai, mes dar po klubelio aplankeme kitu pora vietu, bet vienoj buvo siaip baisiai prirukyta, o kitoj buvo chebryte kamu pod 35, ir lakste ten pusamziai vyriskiai su raudonais perukais... tai nusprendeme siausti namolio...

Tai kitam savaitgaliui jau yra keletas iskelta tikslu, kuriuos bandysime bendrom jegom ivykdyti. Ir gal pagaliau isiliesime i vietiniu gyventoju gretas...

Kadras siek tiek po 3 ryto, begrizinejant namo is klubelio...

Pagaliau!

Taip, galiu pasakyti tik tiek apie praejusia savaite pabaigta ir pristatyta projekta, kuri dareme grupemis. Is tikruju buvo tikrai labai sunku psicholigiskai, nes grupeje buvo labai jau skirtingi zmones...

Projekto uzduotis buvo sukurti netine svetaine studentams Koldinge, joje integruoti flash bei sukurti filma su aftereffects tai svetainei reklamuoti. Butent i paskutini darba idejau daugiausia dusios ir ji dariau viena. Nors pirmiausai musu svetaines ideja buvo tokia pusiau komiska, jai labai greitai padariau reklamini filmuka, kuriam panaudojau irasius grupes kolegu balsus ( http://linaalma.x10hosting.com/failai/Comp1.mov ). Taciau kadangi buvo nuspresta visa svetaine keisti is esmes, tai filmuka teko daryti is naujo.... O afteriu mes kazi ar tris paskaitas dar tik turejome... Tai Cikane kure... idedu ir antaji varianta, kuri teko garbe parodyti ir kursiokams. Ziureti su garsu. http://www.youtube.com/watch?v=kwHP0Cg2r_Y

Tai projektas penktadieni 3 val buvo baigtas ir visi siek tiek lengviau atsiputeme... Uch...

Siaip buvo Flash paskaita, bus ir ryt. Imetu viena failiuka, kuri per kelias minutes sumeciau, buvo uzduotis padaryti Flash su veikiancia nuoroda... Irgi su garsu. Uploadinsiu...

kelione i Vokietija 2

Nuotraukas rasite cia: http://www.facebook.com/photo.php?pid=31180025&l=29e543d0c3&id=1254193524
Siaip kelemes siek tiek po 4 ryte ir grizome netoli 4 kita ryta. Taigi, 24 valandos. Buvo ganetinai sunki kelione, jau vien del to, kad grizti vietoj 4 val, uztrukome 8,5 val. Ir visa tai del to, kad vaziuojant i Vokietija sviete saulute ir buvo supper, o griztant pradejo snigti ir labai stipriai. Taip, kad visa kelia mes vaziavome speju maks 60 km per valanda greiciu, nes vaziavome paskui sniego valymo masinas, kuriu vaziuoja vienu metu trus ir nei aplenkti neina nei kam nors kyla mintis tai daryti... O pacioje parodoje praleidome 8 valandas. Is pradziu galvojome, kad nebus ka veikt tiek laiko, bet, ten saliu be proto daug, daugelis saliu turi savo stendus, plius daugelis skirtingu kompaniju turi savo stendus, taip, kad per tas 8 valandas vos spejome viska apeiti, ir tikrai nepasakysiu, kad viska apejo saziningai. Jau i dienos pabaiga nei kojyciu nei rankyciu nebejauteme:)
Siaip buvo sale skirta viein zaidimams, kur vyko net gi pasaulinis geimeriu cempionatas. Buvo labai idomu stebeti, kad jaunimas varzosi del cempiono vardo.
Buvo sale skirta kabeliukmas, laidziukams, pelytem, klaviaturom ir t.t. Kur daugiausia valde Koreja, Kinija, Taivanis. Vaizdas nerealus, kai sale, kuri pilna ivairiaspalviu stendu, prikimsta juodakostiumiu vyru, kurie daugeliu atveju nera europieciai. vaizdas ne is paprastuju. Mes su Linute labai skyremes nuo aplinkiniu zmoniu, gal del to mus taio nuziurinejo:) O gal del to, kad merginos, nes ten akivaizdziai iskirtinai vyru pasaulis.
Buvo viena ekspoziciju sale skirta vien tik sveikatos priemoniu naujovems. Tai ten demonstravi kaip su maluns[parniu atskrenda gelbeti zmoniu, taip pat kaip milijona laidziuku prie galvos prideja gali kiekvieno raumenelio busenas nustatyti ir t.t.
Buvo fantastinis ateities parkas. va ten buvo labai idomu. Siaip visoj parodom pilna tach-screen, vadinamu lieciamuju ekranu (ar kazkaip panasiai). Kur su pirstais lieti ir taisai ekrane esanti vaizda kaip nori.
Na tai tikrai verta pamatyti tiek pati parodu centra tiek ekspozicijas, o dabar pateikiu labaiusiai ispudi palikusiu vaizdu video.

kelione i Vokietija1

Nu ka, ruosiames rytdienos kelionei i Vokietija. Vaziuosime i kompiuteriu muzieju. Pasiziurejau zemelapyje atstuma, tai panasiai kaip iki Arhus, reiskias truputi virs 100 km, tik visiskai priesinga kryptimi, reiskiasi - ne taip baisiai. Baisu tai, kad tuo metu, kai 90 proc. visu studentu pus i pagalve, mes turesim 5:30 jau isvykti is Kolding. Kai siandien pasiziurejom i vykstanciu sarasus, rezultatai pakankamai nustebino, pasirodo mes busim baisiai populiarios antrakursiu ir treciakursiu tarpe, nes is musu viso pirmo kurso pagal saraseli vyksta: du latviai (ant kuriu po paskutinio projekto ne bais turim aki), du danai (ciulbantys pauksciu kalba solairiuminiai berniukai, kurie pastoviai sako "I'm very creative" - vienam net pravarde su Linute tokia daveme) nu ir dvi lietuvaites:) Tai visos viltys i vyresnius kolegas:) Gaila nepaziurejau ar antrakursis Liudvikas vaziuos, toks visiskai paciuozes bicelis, va su tuo tai butu linksma :)))
A, tai va vyksta pasiruosimas: eisim siandien vel i vyno ir filmu vakara, paskum tepsimes sumustinukus, isvykimo proga nepatingejau net koju ir ranku nagu nusilakuoti (be abejo skirtingom spalvom) ir dabar va siek tiek ilsiuosi, ziuriu i lubas ir bandau vokisku bent kokiu fraziu prisimint. Vienok i Vokietija vaziuojame, o as tai ir vokieciu egzamina senu senovei laikiau. Tai kolkas i galva lenda tik vokiska daina "o tanenbaum, o tanenbaum wie grun sind deine blatter..." (apie eglute skarota). Tai galvoju, kad vis tiek, reik kazkaip pagerbt ta sali i kuria vaziuosime, gal zmones pakalbint ar ka, tik ta daina vis neiseina is galvos kad ja kur. O as gavau is kursiokes danes (kuri labiau i filipiniete is siek tiek sumerktu akiu ir ilgu juodu plauku panasi, tik labai ir labai paciuozus :) nupirkti jai milka sokoladini kiskuti kioskelyje. Tai ir cia ta kalba ne prosali. Tai dar pasipraktikuosiu.
O jei kalbant apie studijas, siandien buvo visiems pristatyta nauja projekto uzduotis, kuri susiskirste i grupes turime padaryti iki ateinancio penktadienio - reiskias per savaite. Turim sukurti ir ideti i serva internetini puslapi, kuris yra vieno danisko puslapio dalis. Reikia sukurti, koncepta, dizaina, kad butu flash, kad butu after effects ir kad viskas butu suprograminta musu paciu rankutemis. Tai darbo---- o jojoj. Si karteli mudvi su Linute nusprendeme integruotis i skirtingas komandas. Man teko garbe patekti i komanda kurioje: suomis, suome, dane (kuriai sakalada vesiu), dar vienas berniokas, dar neatsimenu is kur ir as. Tai penkiese. Renkames sestadieni pas suomi sveciuose ir tarsimes del koncepto. Kolkas tik nuspeju, kad suomis programins, suome ir dane pies, o man su kitu berniuku teks garbe pasidarbuoti flash ir aftereffects srityje. Nors nieko negali zinot, gal dar viskas keisis 180 laipsniu kampu.
Tai kolkas naujienu tiek. Tikiuosi netrukus pateikti ispudzius is parodos, i kuria, kaip musu biznio destytojas sako, bet kuris besidomintis naujausiomis IT tendencijomis, privalo vykti bent kelis kartus per metus. Tai turesiu garbes jo zodziais isitikinti asmeniskai.

Tattoo salono netinis

Kadangi siandien biznio paskaitos nebuvo, o mes visi saziningai sedejome auditorijoje ir laukeme destytojo, tai turedama grazaus laiko padariau design paskaitos namu darbus. Reikejo sukurti tatoo salono internetinio puslapio dizaina panaudojant isdestyta teorija apie pozityvia ir negatyvia erdves.. Mano rezultatas:

Apie viena pazistama

Siandienine Vaiduko fraze, verta milijono. Ko gero konteksta tik mes trise suprantam, bet uztai koks geris, ir kas idomiausia - tai visiskai naudotina sios dienos situacijoj fraze!!

Take off your tiny little dirty bussiness hands you gun dealer.

Jee!!

Cikanes inicialai

Siandien buvo dizaino pamoka, kur analizuojame, kaip turi buti posteriuose, tinklapiuose, plakatuose elementai isdestyti, kiek sveria erdve, ka reiskia spalvos ir t.t. Tai siandien su Photoshop per pusvalanduka turejome primesti savo inicialus panaudojant teorija apie pozityvia ir negatyvia erdves. Nu sukurpiau per ta pusvalanduka net tris. Tikiuosi iszvelgsite A ir C raides.

Stai pirmas:

Po to seke sis. Pavadinau ji drambliuko akimi.

O paskutinis atsirado lyg is niekur, likus vos kelioms minutems iki uzduotes pabaigos. Kazi a ne pats geriausias. Vel gi, ar matote mano inicialus?

Tai tokie sios dienos rezultatai... Ryt biznio paskaito, o poryt turime paruosti interneto svetaines maketa. Jis turi buti skirtas tatoo salonui :) Isukiai kasdien!!!

Ach tas demesys...

NA ka, be visu kitu skirtumu tarp lietuviu ir danu yra dar vienas. Tai vyru demesys moterims.
Sio skirtumo aspektu yra visai nemazai, juos visus, bent jau tuos kuriuos pavyko apciuoti, pasistengsiu isdiskutuoti. Bet vienas pagrindinis – danai tikrai daugiau demesio rodo merginoms nei lietuviai. Faktas. O faktu be irodymu nebuna:

· Jau anksciau rasiau, is savo patyrimu per anpsilankymus didziausiuose Danijos miestuose (Kopenhaga ir Arhus), poros cia daug placiau demonstruoja savo draugystes buvima. T.y. daugelis poreliu, nesvarbu kokio amziaus, cia vaiksto susikabine uz ranku. Lietuvoj pamatysi nebent pakankamai jaunus zmones ir tai retai. Cia, o ypac tai pastebejome Arhus, labai daug susikibusiu rankomis, o kiek vyresnio amziaus zmoniu..... Mane tas labai ir labai suzavejo. Na, bet tai buvo tik pastebejimai is sono.

· O stai savo kaliu patyriau irgi smagiu dalyku. Vaziavome mes su Linute praeita antradieni i centra su dviratukais i miesto savivaldybe (komune), del CPR numeriu, dar pakeliui uzsukome i darbo info centra. Nu ir vietomis tiesiog statydavome dviracius ir eidavome pesciomis, nes senamiesciu net dviraciais vazinetis negalima. Ir kadangi ta diena skaisciai sviete saule, Cikane buvo uzsidejusi mini sijonaiti, nu net mini jo nepavadinsi, tiesiog vos virs keliu. Toks viisai nepiktybinis sijonaitis. Ir nezinau ar del jo, ar del to, kad saulute sviete, ar del to, kad tokie danai, pro sali vaziavo pilna vaikinu masina, vienas atsidare langa ir pasiunte man oro bucini. Pasijutom gerai. Dar geriau pasijutom, kad stovint prie perejos ir laukiant zalios sviesoforo sviesos, pravaziavo masina ir vairuotojas vos kaklo nenusuko issisiepes i mus beziuredamas. Zinoma, budamos tikros lietuves, pirmiausia puoleme ziureti gal mes murzinos ar kojine suplyso, o gal dar kas nors negerai, kad atkreipiame taip demesi ir jau antra karta ta diena. Nu bet kaip ir viskas gerai. Ir va taip vis laikas nuo laiko vis atsitinka siame nedideliame miestelyje. Nezinau, gal tai provincialumo pavyzdys, bet as nelinkusi taip manyti. Plius, net akademijoj destytojai atkreipia i mus demesi J Taip.

· Taip, kad faktai kalba patys uz save ir del to yra labai malonu. Labai tikimes, kad netrukus atsikratysime to absurdisko kompleksisko jausmo.. Taip, kad mieli lietuvaiciai vyrai – prie gero priprantama!!!

Pirmas tusas

Musu visas kursas suskirstytas i dvi grupes. Kiekvienoje grupeje yra visokiausiu tautybiu zmoniu. Musu grupeje kazkaip mes nesam labai smarkiai susibendrave. Mus su Linute, mes spejame, daug kas laiko snobemis, ar del to, kad vis pasisakom „i tema“ ar kad tik i mokslus mes inike, ar del to, kad nuolat visur dviese... Vienzo labai smarkiai vis neiseina su kursiokais susibiciuliauti, na nebent brolius latvius, su kuriais dareme viena projekta ir kuriu vienas jau baigia iki gyvo kaulo atsibost. Na bet apie tai veliau...

Taigi. Penktadienis. Musu grupei vyko flash paskaita, musu kurso kitai grupe – after effects. I paskaitos pabaiga destytoja mumspranes,a kad stai penktadienis, visiems reikia atsigaivinti ir pakviecia mus kartu su visa grupe pasivaisinti is kazkur gautais gazuotais gerimais – cola, sprite, fanta. Viskas butu visai normalu jei ne keletas aspektu: Lietuvoj nezinau ar kurioj nors mokykloj destytojai pasiulytu analogiska dalyka... kitas aspektas – visi sitie gerimai cia zveriskai brangus, tai Cikanei, istroskusiai burbuliuku (na as tikrai esu nuo ju priklausoma) tai buvo lyg dievo dovana. Ne tik, akd savo, bet ir Linutes puse gerimo isgeriau. Tonus atsistate is karto!!! Taigi, mums visiems beburbuliuojant, latvis lakste su filmavimo kamera, mat mes turime toki zalia kambareli, kur sudeta filmavimo iranga, be to ten galime kurti filmus, fotografuoti ar kita video medziaga daryti ir po to iskurpus zalia fona deti i savo animazijas, prezentascijas ir t.t Tai latvis, Indulis vardu, ir tai tikrai ne nikas, lakste su ta kamera ir visus nervino. Tipo real life filma kure J)) Na bet esme ne tame. Esme tame, kad tuo metu is kitos klases vienas suomiukas, Mikko, pakviete didziaja dali kursioku pas save ir savo kambarioka, musu kursioka Tommi, i svecius, ale tusa – reikia visiems susiinfiltruoti. Aisku mes kaip visada nebuvom ten kur reikjo butu reikiamu laiku, tai nieko apie tai nezinojom. Bet suzinojom is lietuvio kursioko, plius paziurejome, kad info parasyta net facebook, ant musu groupso sienos. Dar Linute parase laiska suomiukui, kuris patvirtino, kad mes esame laukiamos, tai vair isipraseme i tusaJ Aisku, pries einant i tusa, dar Vaiduks buvo pas mus, paskui mes pas ji dar vakariene valgeme ir tik tada issiruoseme i tusa. Prie musu dar pakeliui prisijunge kursioke este, kuri gyvenusi Suomijoj, New Yorke ir dabvar stai i Danija atsikapste J Iki centro leidziantis nuo kalniuko laikas nepraeilgo ateiti, pasirodo net ir Koldinge zmones gerai leidzia laika, tik to labai neofisuoja. Mateme nemazai pilnu kaviniu, tik visi zmones taip i giluma nusigrude, o klubeliai daugiausiai pusrusiuose, kad is gatves net neitartum, kad tgen kas yra, tik sklindanti muzika ir besiburiuojantys zmones rodo tikslia tuso buvimo vieta. Taigi, atejome prie daugiaaukscio pastato ir paskambinome i duris. Atsiliepe ispanas (o ejom tai pas suomius). Pasirodo cia musu kursiokas, kuris miegoja siestos miego, ir paskui tik ruosesi i tuseli eiti. Tai jis mus ileido. Tai mes trumpai pas ji uzsukome, o jau paskui tiesiai pas suomiukus. Ten jau buvo kazkiek jaunimelio, paskui susirinko dar keletas. Trumpai apzvelgsiu visus, kad isivaizduoti kokioje saunioje kompanijoje mes buvome. Taigi, suomiai:

Mikko – is kitos grupes, jaunas berniokas, bet labai fainas ir toks su teisingu poziuriu i gyvenima.
Tommi – Mikko kambariokas, musu grupiokas, kuris pastoviai ibedes nosi i kompa, mes ji laikem tokiu pasikelusiu, bet pasirodo labai saunus biciukas, jau pasibaigiant tusui, mums iseinant, labai mielasirdingai net apkabino atsisveikinantJ
Liudvikas – as jam suteikiau garbinga „The queen“ pravarde, nes vaikinukas, jau ne vaikinukas, tikras vyras is stuomens ir liemens, teip sakant neplonas, su iki peciu plaukasi ir didelestora juosta ant galvos. Atrodo gana meniskai ir truputi juokingai. Jis buvo vakaro vedejas, organizavo visus drinking games‘us, dar man teko garbe su juo pasigincyti, kas buvo visiems smagus reginys, o man smagums, kad galejau pastatyt i vieta, nes the queenkartais perlenkdavo lazda su savo inoriais ar primestomis zaidimo taisyklemis. Bet siaip bais meniska asmenybeJ Ypac del to, kad kaip jis pats sake, per tris mokymosi istaigas nesugebejo baigti nei veinos, tai musu akademijoje, kur jis jau yra antrakursis, vienintelis jo tikslas yra gauti diploma ir taip baigti bent viena mokykla. Tai tiek apie Liudvika.
Silvija-suomiuka, mazyciuke mergaite, viena is dvyniu, kuriu antroji liko Suomijoje ir del to Silvija liudi. Rami bet miela mergaite.
Latviai – apie braliukus baisai nepasakosiu, tik paminesiu, kad vienas ju – Indulis (kitas yra Ivars), vis pliaskino fotoaparatu ir ne kiek dalyvavo vakarelyje, kiek nuolatos fotkino. Man net akis iskaudo. Paskui suomis Mikko pasakoojo, kad to vakaralio is Indulio gavo 260 fotkiu. Primetat???? Koks turi but balius, kad tiek fotkiu butu. Tai va, jis toks savivaldybes berniukas, ale siek tiek turintis inteligencijos, siek tiek sugadintas speju turtingu teveliu, nes leidzia sau vaikscioti i baseina, siek tiek pasikeles, siek tiek kvailas, siek tiek ispraustas i remus. Vienu zodziu nieko gero apie ji nepasakysiu. Net pacientu pavadinti jis nera vertas. O su kitu latviuku viskas gerai...
Ispanas Albertas – tas pats kur miegojo siestos miego. Atejo kartu su ta pacia diena susipazintu biciuku italu, su kuriuo turejau garbes ta vakara enmazai pabendrauti. Jis atvaziavo is Milano. Milano!!!! Cia mokosi kitoje dizaino mokykloje. Cia jam taip pat viskas nerealiai brangu . Apie Milana as turejo susikurusi mados sostines ivaizdi. Italas ji man siek tiek pakoreagavo, paaiskindamas, kad Milane zmones visi labai skuba, niekas neziuri i dangu ir nesvajoja. Visi lekia, bega, plius tai yra ale pramoninis, fabrikinis miestas. Kur daugiausiai demesio skiriama produkcijos gamybai, o ne kurybai. Tai mane siek tiek nuliudino... Koks smagus dalykas Milane, kad centre eismo masinomis nakti nera, taciau aplink centra visa nakti vaziuoja autobusas, kuris isvezioja visus uzsilikusius mieste zmones. Tai stai visokiu idomiu dalyku prisiklausiau is italo.
Vokietis – turejau garbes nedaug su juo pabendrauti, taciau is Linutes ir Vaido pasakojimu supratau, kad apsisvietes biciukas, megstantis filmus ir t.t. Ne musu kursiokas.
Be jau minetos estes, su kuria ejome kartu iki pasibuvimo vietos, buvo dar vienas estas, gaila jo vardo nepamenu, nors jis musu kursiokas... Tai dabar isivaizduokite kuda kuda vaikinuka, nusmukusiom kelnem ir juodais kaip varno gabanotais plaukais, kurie aplink jo galva kaip koks debeselis pupso. Va tai cia jis. Toks pacientas pacientas. Ir kai mes su Linute pamateme jo darbus per paskaitas, pvz velykini atviruka, tai juokemes iki asarojimo... Vaizdavo jis ten zuooki su automatu ir buvo parases – don‘t use drugs. Nu ar kazkaip panasiai. Noretumet toki atviruka velikini gauti? J)) Tai va tokai isprotejus kompanija buvo, visi savotiksai isproteje ir tuo paciu labai idomus kaip zmones – su savo gyvenimiskom patirtim, poziuriais ir t.t. Niu tai va. Apie 2 val. mes su Linute jau buvom namuose. Tikrai smagiai pasibuvom, pasidiskutavom, pasiplepejom, dar gristant mums berniukai is masinu papypsino ir grizome namo.

Moralas – pleskime savo akirati J

Kaip lietuvis, ispanas ir vokietis ejo i zvalgyba... Tikra istorija.

Zvalgyba– taip pavadinki veiksma, kai 23:30 nakties mineti pacientai susirinko Kolding centre ir patrauke rinkti maisto is konteineriu prie vieno is prekybos centru.

Vokietis – vienitelis sios grupeles narys tai darantis jau nepirma ir ne desimta karta, buvo visos grupuotes vedlys, todel rode kelia, kur galima is konteineriu prisirinkti labai gero maisto (kelios dienos besibaigiancio galioti arba kelios dienos nebegaliojancio) uz 0 cnt. Vokietis buvo pasirenges rimtai: neperslampamos kuprinytes susideti produtams (kaip tycia ta nakti krapnojo), visa kita iranga, kad darbas butu greitesnis.

Tai priejo jie dvieju metru siena, kuri skyre juos nuo galutinio tikslo – konteineriu. Vokietukas tik smukst, ir nors budamas tikrai mazas – viens du ir persoko tvora be anei jokio garso. Ispanas su lietuviu susizvalge ir suprato, kad teks daryti ta pati... Jie, beje, i zvalgyba ejo tik vedami smalsumo ir noro patirti nuotykiu. Aisku jie netikejo, kad rausis konteineriuose ir rankios is ten maista. Ar, kad net sugalvos tai daryti nuolat... Kad ir nepavyko kolkas cia susirasti darbo, nu bet ner taip striuka, kad nusileistu iki tokio lygio. Nu, bet kadangi vokietis viso jiems pripasakojo ir aiskino, kad jau ne viena menesi neperka maisto ir viska jama is konteineriu, tai ir jiems buvo smalsu pasiziureti kaip viskas yra is tikro.

Taigi, stovi ispanas ir lietuvis prie tos sienos. Vokietukas jau seniausiai per ja persokes. Ispanas, budamas ilgas kaip stanga, lietuvis, vos zemesnis, siaip taip persiropscia per tvora. Taip sakant – nuotykiai prasideda. Vokietis jau rodo instrukcijas ka kur imti, ko neimti ir kaip viska daryti. Staiga jis tik smurkst i konteineri ir jo jau ner... Lietuvis issigando kur tas vokietis. O jis pasirodo rado jau kazkokio gerio, tai ir neleido laiko veltui. Lietuvis su Ispanu atsargiai priejo prie kontinerio ir pauoste. Konteineris nesmirdejo. Tada pazvelge i vidu. O viduj – kad jus zinotumet, visokiu nerealiu dalyku – apelsinai, sultys, geri obuoliai, sviezia duona, morkos, pomidorai, ridikeliai, viskas graziai supakuota, sudeta ir nesutrinta ir nesugede. Lietuvis uzsidejo lempute ant galvos (aha aha, pasirodo irgi siek tiek pasiruoses buvo) ir taip pat nere i konteineri. Ispanas, negaledamas patiketi savo akimis – padare ta pati. Viskas baigesi tuo, kad chebra prisirinke pilnas kuprines puikaus maisto uz 0 cnt. sutriauske visi trise vietoje rasta kuo puikiausia sakalada ir taip vainikavo puikiausia sopingo nakti.

Po to viska graziai sutvarke, nere per tvora lauk is vidinio prekybcentrio kiemelio ir pilni ispudziu issiskirste namo.

Butumet jus mate lietuvio akis, kai jis 1 nakties grizo is sio zygio. Jis buvo toks laimingas dalyvaves siame zygyje... O ispanas... jis vis sukciojo, kad gyvenime neis apsipirkti i parduotuve, nes viska, ko reikia jo gurmaniskai sriubai (jis toks megstantis idomiau maistelio pagaminti) rado ne kur kitur o konteineryje..

Taigi, labai tiketina, kad ispudziu vardan, apsisarvaus fotokamerom bei galbut krepsiais, i naktini zygi patrauks ir dar dvi lietuves... Visai nesvarbu, kad musu saldytuvai pilni mylimu teveliu pries savaite atsiustu desru, suriu, zuvu ir t.t. Mes irgi norime kurti TOKIAS tikras istorijas!!!!

Na ka, menuo...

Taip, lygiai tiek praejo laiko nuo pirmojo musu zingsnio i Kolding. Norejau rasyt i Danija, bet Linute siuo atveju reikala gadina, nes kazkada Kopenhagoj yr buvus.

Kaip mes paminejome sia diena? Puikiai. Minejom tik vakara:) Nes as iki 12 sedejau biznio paskaitose. Su Linute susitikome tik apie 17 val. kai ji parsitrenke namo:) Ji mat pazindinosi su artimiausiu orouostu (Bilund) bei Legolendu ir islydinejo svecius is Portugalijos. Linutei grizus, toliau abi knapsojom ilinde i kompiuterius. Ir tik mielas, istikimas draugas Andrius, jau kuri laika reziduojantis Siauliuose, atrado buda kaip gi mus ypac originaliai pasveikinti sia proga. Aciu jam uz tai!!!!

Taigi, vakar gasdinome savo kaimynus 80-90 gabalais, kurie buvo leidziami internetu is "Siauliu radijas" stoties gyvai ir net su linkejimais ALmai i Danija!!! Ech, jauciu pirmakart gavau linkejimus per radija. Niu bais geras jausmas. O dar kai pakeliui ir daina gauni kuria vaikystej bezdzioniuku diskotekose vaidinai ir mintinai zodzius mokejai nesuprasdama ka jie reiskia, nes anglu kalbos nemokejai, tai viska kaip girdejai taip isiminei:))) Niu jiega, strykciojom su Linute nuo Ace of Bace (The sign), nuo Snap (rythm is a dancer), Take that ... Oi kiek prisiminimu... Pvz. Snap ta gabaliuka grojo kai as dalyvavau sokiu maratone savo tetes gimtajam kaimuke, tai ta daina reiksdavo pertraukele... Ech... geri laikai... Tiesa, jei idomu, tai ta maratona laimejau :)
Andriau, dar karta, aciu tau!!!!

Ir ka, siandien daug stipresnem, nei pirmomis dienomis kojom, ziangiame i akademija. Tiesa, siandien kaip tik nauja dalyka turesime - bus pirmoji oficiali pazintis su flash. Laukiu nesulaukiu puses devyniu!!!

Tiesa, pas mus vis dar gili ziema, aisku sniego nepalyginsi nei Lietuvoj, bet jis tikrai netirpsta, taip, kad sokinesim kaip gazeles per pusnis pirmyn i sviesia ateiti :)))

Darbo paieskos-"live"

Praeitu keliu dienu begyje Linute pasiuntinejo musu CV didziausiems Koldingo viesbuciams. Aisku atsakymo jokio. Siandien susiruoseme dviratukais apvaziuoti pagrindinius viesbucius ir prisistatyti "akis i aki". Pirmas viesbutis, kuris yra tik nusileidus nuo musu garsiojo kalno, sake, kad vietu tikrai nera, bet atspausdintus CV mielai sutiko paimti. Kitas musu taskas buvo viebutis VIP rajone, palei jurine ilanka ir papludimi nusidriekusiame fiorde. Kalnais ir kalneliais palei ilanka vaziuojant - apie 3 km. Numynem. Nors ir nusiplukeme, bet viska atpirko fantastiskai grazi gamta ir vipiniai namukai su savo groziu ir terasomis i ilanka ir laivu virtines... Nerealu!!! Tas viesbutis pats didziausias Koldinge, berods. Ten ir teniso kortai ir privatus papludimiai ir ale senoviniai pastatai ir aplink miskas, ir senobinem plytom gristas grindinys, vienzo fantastic. Uzejus pakalbejome su administratore, kuri paaiskino, kad krize, kad patys atleido nemazai zmoniu vien del etatu mazinimo. Nu bet isipraseme, kad CV pajamtu. Kiti du viesbutukai esantys centre prie bibliotekos - lygiai tokia pati istorija, bet CV pajame. Tada seke viesbutukas kitapus ezero, prie pilies, cia nenusakomo grozio jaunuolis mielai mus pakonsultavo darbo priemimo klausimais, pasake, kad siuo metu net 70 proc. viesbucio uzimta, o del valymo paslaugu, nes kitokiems darbams reik danu kalbos, nukreipe i valymo imone ir net atsakingos darbuotojos tel. uzrase. Niu tai jau vis sis tas... Tada kilom staciu kalnu, susile pasiekeme auksciausiai Koldinge esanti viesbuti, ten taip pat palikom CV ir pardundejome namo. Sugaisom apie 3 val. praktiskai be susojimu ir numynem apie 6-7km. Pliusai: pasportavom, susipazinom su darbo rinka, supratom, kad darbo vieta bus labaaai sunku susirasti ir bus lengviau ja susikurti. Taigi bandysime ir sita varianta. Ir dar nusiziurejome tam vipiniam rajone graziausius namus kur noretume gyventi. Juk pasvajot galima, ane? :)

Ant kalno salia viesbucio aptikom toki superini vaizdeli, tai idedu!

Nuorim svente svest!

Nu ka. tai vasario 16. Prisivalgem blynu. Trispalve kabo. Atejo vakaras, mergaites issiruose i miesta, i biblioteka, kur vyko Queen koncerto transliacija per dideli ekrana. Tai mergaites pasipuose, pudrike issitepe, pusvalandi plaukucius sukavosi, lupytes dazesi, 7 vakaro soko ant dviratuku ir nuruko i biblioteka - kulturintis, svesti vasario 16, uzgaveniu ir kartu su vietiniu jaunimeliu susipazinti. Atrukome gana greitai, kai nuo kalniuko tai netrunki... Jau pirmas vaizdelis prie duru mus bande ispeti, bet kur tau, mes apie nieka nesusimastem skubedamos kuo greiciau su vietine fauna susipazinti... Mat duris atidare toks senyvas vyriskis, o pro langus matesi pagyvenusio amziaus zmones...
Nu ka, prisirakinom dviratukus, pasipurtem ir iejom. Vaizdelis kazkodel nuteike keistai... Biblioteka visiskai tuscia, tik aplink vaikstinejo vel gi keli senyvo (na gerai, garbaus) amziaus zmones.. Kazka nujausdamos, bet dar neitardamos tiesos ir nusiteike kulturingai praleisti vakara nulipome laipteliais surmulio link. Ir ka jus sau manote... Sale, joje ekraniukas jau pajungtas su vaizdais, sustatyti staliukai, aliukas ant stalu padeliotas ir pilna- pensininku!!!! Na gerai, gal ne pensininku, bet tikrai kam virs 50.. Na buvo viena jaunesne porele. As stovejau stabo istikta ir negalejau patiketi situacijos absurdiskumu.. Nu mergaites pasitusino... Stai tau vasario 16... Dar is sales islindo koks tai akiniuotas azijietis, labai dziaugsmingai mus pasveikino atejus, o as jau sukausi eiti is ten kuo greiciau, ir ne eitute, bet begtute... Tai per 5 minutes su Linute svente atsventem:) Ir net nepajutom kaip iskuodem is bibliotekos ir koncerto transliacijos. Stai tau ir Queenai. Iki siol neisklausiu Linutes ar ji nepraziopsojo kokios informacijos ant skelbimo, kad tas koncas tik tiems kam per 50....
Aisku viskas butu gerai jei mes butume vaziave namo. Bet kadangi svente sventem tik 5 min, tai kazkaip norejosi pratesimo :) Nu ka, nusprendem varyt i miesta. Miestas kaip issluotas. Nulis zmoniu. Nors vilku stauk. Ir isgirdome baznycios varpus. Stai, pagalvojom, zenklas, reikia mums katalikiskai svente atsvesti. Su savo zirgeliais nusibeldem iki baznycios, prisirakinom toleliau dviratukus ir nuejom iki baznycios. Sviesos dege, galvojom, gal nieko, kad isiversim i misiu viduri, bet bent jau koki potereli uz tevyne sudeliosim. Nelemta buvo mums zvakeliu padegiot. Baznycia buvo uzrakinta!!! Jauciu puse miesto pazadinom besijuokdamos kaip mums puikiai sekasi svente svesti. Mes vis dar pasipuosusios, lupytes vis dar blizga, gal tusas biski nuo juoko asaru nubeges, bet vis dar pasiruosusios kokiu tai budu tokia svarbia Lietuvai svente pamineti. Besivesdamos tusciu senamiesciu dviracius (nes senamiesciu su dviraciu vaziuoti negali, turi vestis), pamateme, kad dirba prekybos centras, ten ir pasukome. Vis ne namo:))) Tvarkingai prirakinome dviratukus prie lauke esancio darzoviu vezimelio ir nereme vidun. Cikane padare gera sopinga nusipirkusi pagalve, o Linute - ranksluosti. Taip apvainikavusios vakara patraukeme namolio. Vos isejome i lauka, mus labai maloniai uzkalbino vietinis apsauginis, o uz jo stovejo toks nupiepes pardavejas. Pasirodo jis vargselis negalejo eiti namo, nes mes prie jo darzoviu vezimelio dviracius prisirakinome. Isivaizduojat?!!!! Tai baisiai persiprasinedamos, apsikabinusios pagalves nerem i tamsias gatveles krizendamos, kad didesnes nesamones su sventes sventimu negalejo siandien ivykti:)))
Taigi. O vaziuot namo tai reikejo i kalna. Ir ne siaip kalneli, o kaip reik statu kalna. Puskavom, dusavom, kokiais tai budais iveikem. Tuo galetu si fantastiska vasario 16 istorija ir baigtis. Bet pasirodo mes turime siandien dar viena proga svesti. Grizusios patikrinome pasto dezute. Linutei net liepiau pasokti uz tai, kad gautu laiska. Laiskus gavom abi. Juose buvo ale leidimai gyventi Danijoje, jei taip galima issireiksti ir instrikcijos kaip elgtis toliau norint gauti CPR. Taigi, tebunie vasario 16! Chears!

Pagal lietuviska recepta

Taigi, vasario 16. Trispalve visu savo grazumu prie mano lovos kabo jau nuo praeito antradienio. Prie jos kabinimo prisidejo puse siuo metu NOMA studijuojanciu lietuviu. T.y. -du. Matote cia buvo sunkokas ir ypac pavojingas procesas, nes veliava pakabinta ant lempos, kuri kabo vidury kambario, laido, einancio nuo sonines sienos. O be to ir laidas aukstai. Taip, kad praktiskai ivyko garbinga veliavos pakabinimo ceremonija. Linute si garbinga procesa stebejo prisidejusi ranka prie sirdies (isivaizduokime, kad tai tiesa, vaizdelis iskart geresnis:)

Taip, kad sventei reikalingi atributai, nors ir toli nuo tevynes, yra.
Blynai. Kepami jau nuo ankstyvo ryto. Dabar jau pirma ir mes juos vis dar damusinejam:) Ne delto, kad neskanus, tiesiog tikejomes, kad kas pasibels i duris, sakem pavaisinsim:) Tiesa, buvo pasibeldes Vaidas, gal kiek kitais reikalais, bet buvo:) Bet tada mes dar blynu nebuvom speje iskepti. Nu tai uztai dabar ir pietums nereiks nieko gamint. Tai lietuviska virtuve su savo tradicijomis klesti Kolding'e.

O, kad ir vakaras butu iprasmintas, siandien 7.30 vakaro vaziuosime su dviratukais i miesto centra, prie pilies ir didelio ezero, kur pasoneje yra garsioji biblioteka. Siandien ten Queen koncerta demonstruos ant didelio ekrano. Kas labai fainiai, nors renginys nemokamas, bet i ji reikejo uzsiregistruoti ir va gavome asmeniskai atsiustus kvietimus. Nu vat tobula sistema!! Tai tuo paciu eisim dar knygu pasikeisti ir nauju pasirinkit ir su visuomene susipazinti!

O ryt dienos planas nulekti i fjora, ale ilanka, nes pries kelias dienas ten su dviratuku buvau nulekusi, vaizdas fantastiskas, nuostabaus grozio namai stovi, su mansardomis, su stiklinemis galerijomis ir t.t. su vaizdu i plaukiancius laivus, i ant ledo vaiksciojancius vyriskius su vaikais, i garbaus amziaus poras, beisvaikstinejancias ir besigerincias nuostabia gamta. O kartu tai ir pats centras praktiskai. Vienu zodziu atradau vipini rajoneli, kur leksim su Linute i viena viezbutuka bandyt darbo prasimust. Nu ir jei pavyktu, tai vazinet i mokslus butu tolokoka, plius vien status kalnai, bet siuo metu si alternatyva mane tik dziugina, nes daug atiduodciau uz kasdien matoma, kad ir tik pravaziuojant fantastiska vaizda...

Tai stai tokie ateinanciu dvieju dienu planai. Ziuresime kaip juos seksis igyvendinti.

Priklausomybes

yra diena be cigaretes, diena be automobilio, mums su Linute aktuali butu diena be kompiuterio arba interneto..

Nes siuo metu musu diena atrodo taip: ryte prabundi - iskart isijungi loptopa, pasiziuri kiek valandu ir paskaitai delfi bei lryta, pasitikrini laiskus ir facebook. Per ta laika pabunda kita kolege. Tada abi ziurime LRT panorama, anksciau ziurejom TV3. Na bet ta darome ne kiekviena ryta. Tada sedam prie mokslu ir praktiskai ner net kada zodeliu persimest.. Kuriam gi ta internetini puslapi kartu su latviais, niu tikrai su jais reik nemazai diplomatijos.. Tai va, tada apie pietus viena kuri nulipa nuo kompo, padaro pietus, pavalgom ir vel prie kompu. Tada nulekiam i akademija, apie valanda padiskutuojam su latviais ka toliau puslapyje daryt, paziurim ka jie paruose, tada suprantam, kad padarem totaliai skirtingus dalykus, tada bandom kaip tai islaviruoti is situacijos, sutariam ka toliau daryti ir griztam namo. Dar net nenusirenge striuku puolam prie kompu ir vel dirbam. Persimetam pora darbiniu - moksliniu klausimu, kaip antai - ka manai apie sita dizaina? padaryk sita fotke mazesnes rezoliucijos.. Paziurek ar safaryje teksto neiskraipo... kaip padaryti, kad piesinelis judetu ir t.t. Tada viena atsitraukia padaryti vakarienes, kai kita dirba. Tada pavakarieniaujam ir vel prie kompu. Tada apie 12-1 nakties pasiparinam, kad kaimynas vel garsiai muzika leidzia, tada Cikane susinervinus pabarbena su saukstu i radijatoriu, tas aisku nepadeda. Tada krentam i lovas ir viskas.
Net kai turim sveciu, musu lietuvi Vaiduka, jau ne visada pavyksta atkelti galva nuo loptopo ir vystyti diskusija :)
Dar kartais islekiam iki pardes ar su dviratukais koki rata valandzikei apsukam.
Va tokia darbinga savaite, tikrai ne 8 darbo valandos per para...

Uztai buna ir linksmu dalyku, kaip antai siandien Linute demonstravo gazeles suoli nuo dviraciu tako. O viskas buvo taip, kad mudvi su Linute ejom po akademijos namo dviraciu takeliu, nes pesciuju takelis uzsnigtas, o gal jo isvis nera. Linute rase telefu sms, tai ja as uz rankos vedziau, kad greiciau butu.. Siaip Linute labai saugosi dviratininku, labai juos gerbia ir niekada ju takeliais nevaiksto, visada is paskos man bidzena, taigi siandien buvo isimtis. Netiketai isgirdome dviratuko skambuti, nusigande abi suktelejom (taip neblogai suktelejom), o Linute, kad kruptelejo, kad sokoo kaip gazele nuo tako i pusni, kad net dviratininkas nusisypsojes atsisuko del musu suksniu ir judeseliu... Tai butumet mate ta vaizdeli... Juokemes iki kol parejome namo.

Siandien padarem nerealu shopinga. Uz 10 kronu, t.y. maziau nei 5 litai, nusipirkome 10 rulonu tualetinio popieriaus ir 2 buteliukus alaus. Isivaizduojat?? Kur Lietuvoj rastumet toki kainu lygi? As siuo metu i diskusijas, kodel butent tokias prekes pasirinkom, nesileisiu :) Aisku, visa tai del to, kad pridaveme alaus butelius, ir plastmasinius butelius. Neissigaskite, buteliu nebuvo daug, teisiog uz kiekviena gauni po krona, o uz plastmasini - po 3 kronas. Kai nerealiai! Ir uz tai gauni cekuti sumai apsipirkti LIDLE, ale maximoj bazej. Tai padarem nerealu apsipirkima!!

Zuikiai. Taip, pas mus yra tokiu, Linute sedi uz stalo prie lango, tai jau du kartus mate zuiki, triusi ar i ji panasu gyvuna. O siandien kepeme blynus, tai paskui vedinome savo jauku kambareli atidare langa, tai Linute pradejo saukti, kad paukstis nori pas mus iskristi... ir puole langa uzdarineti. Aisku as tai to paukscio nemaciau. Kaip ir zuikiu. Tai vis galvoju kaip cia is tikro yra. Bet kadangi po langais maciau i zuikucio panasias pedas sniege, tai gal si karta patieksiu...

Latvija kaimyne musu

Mudvi su Linute is dar du latviukai darome projekta, kuri turime si penktadieni pristatyti. Siaip turejome susiskirstyti grupemis, tai latviukai stovejo tokie pasimete, mes su Linute ir prigriebem kaimynelius. Labai smagus dalykas, kad tikrai keletas musu zodziu sutampa. Pavydziuj vienas latviukas Ivars yra atvaziaves is Dobiles kaimo. Fainiai, ne? Ir dar pas juos zodis lapas reiskia - lapas :) Taip kaip ir pas mus :) Tai va latviu kalbos kaip ir puse jau ismokom. Baldies irgi toks yra. Ir dar jie rusisku zodziu nemazai vartoja, ir dar rusisko akcenciuko turi, tai smagumynas.... Net jei as kalbu su Linute lietuviskai, o jiedu latviskai, konteksta karts nuo karto galime suprasti, ir vis bendru zodziu isgirstame :) Tiesa, apie pukis baisus ir vielabraukis kolkas dar neisdrysau paklausti, matyt tam laikas dar ateis:)
Niu tai va, sia savaite mes darome projekta: kavinei, ar kavos namams, kaip bepavadintume, esantiems gimtojoj amerikoj, reikia mums sukurti internetine svetaine su vizija, su istorija, su kitokiu pasiziurejimu i internetini puslapi, objekta, su heroju sukurimais (pagal biznio teorija) ir t.t. Tai va, siandien bandem latviukams paaiskinti ka su Linute per koncepciuka buvom sugalvoje. Jie manot suprato... Aiksu tikrai ne viska ir ne is pirmo sakinio, bet lyg ir suprato:) Tai va siandien sedim prie kompu pavakarieniavusios pas Vaida ir dar pries tai pasivazinejusios po sekondhandus kur prisipirkome afigienu leksciu ir brainstorminame, nes ryt turime nuspresti del pagrindines idejos ir pradeti HTML'inti ir Photoshopinti bei Afterafektinti:) Nu cia siaip juokingu zodziu visokiu prisakiau.
Tiesa, o tas hsopinimasis raudonojo kryziaus sekondhenduose superinis. Uz 10 litu nusipirkau dvi fantastik dizainiuko lekstes ir peili su raudona rankena. Paskui varem dar i kita 'handa, ten da puodeli uz pusantro lito radau. Jieguva. O smagiausia buvo namo grizineti, nes Vaidas veze su masina, tai buvo baisiai juokinga, nes sugebejom pasiklysti (aisku mes su Linute sakem teisingai kur vaziuot, bet raskit vyra kuris mergycku paklausys) tokiam nedideliam mieste... Ale uztai melyna kamina (melyna spalva Linute baisiai veza) pravaziavom net du kartus, ir dar pamatem ekstra panarama ir dar tris kartus pravarem aplinkiniu keliu, kol Vaidas ryzosi sukti atgal... Na gerai, biski perdedu, bet esme ta pati - buvo labai juokinga. Iki asaru!!!

Tai va dabar su Linute pavalgiusios, pakurusios prozos, apsiasaroje sedime prie kompu ir bandom isgaut koki tai vaizda is to svetaines... Duokdie mums ikvepimo...!

Arhus-Ar tusas?

Taigi, pirmiausiai ikeliu video is pirmu keliones ispudziu i Arhus - antra pagal didi Danijos miesta. Kadangi vietiniai miestai greitai gauna naujus pavadinimus, kaip antai Kolding greitai gavo Kiauldingo varda, tai Arhus, greitai patapo ARtusu? ir tai ko gero baisiai geras pavadinimas!

Kelione i viena puse - apie 100 km. Vaziavome sestadieni, leidom sau viena diena ir nesimokyti, t.y. nebuti uzkritusiems ant kompu besimokant viena ar kita programa.

Viskas prasidejo labai smagiai. Ir iskart vos nuvykus, pasikeite kardinaliai mano nuomone apie danu grozi. Turiu atsiimti visus anksciau pasakytus zodziu. Jie sharman, tikrai grazus, tikrai sekantys mada, stilingi, susitvarke ir norejosi vis fotkinti ir fotkinti juos, nes mes su Linute ne kiek i architektura dairemes, o i danus...Na bent is pradziu tai tikrai.. Siaip tai kelioneje ispudi paliko trys dalykai. Tai va viena is ju danu grozis. Aisku ir danes neblogos, turi cia stiliuka, nieko nepasakysi ir matosi, kad turi pinigu tam stiliukui palaikyti. Tik baisiai keista, kad ir vyrai, ir moterys kazkodel baisiai pasisoliariumine, kontrastas toks neblogas palyginus, kad ir su mumis:)

Dar vienas smagus dalykas, kad cia daugelis zmoniu labai megsta rodyti vienas kitam siltus jausmus: niekur kitur nemaciau tiek rankomis susikibusiu besivaiksciojanciu poru kaip cia. Jaunu ir senu, graziu ir paprastu, net ir gana skirtingu savo amziumi ir isvaizda.. Tikrai labai grazu..

Tai va, blaskemes po senamiesti, buvo salta, bet musu sirdys nustojo kraujuoti ir zaizdos uzsivere, nes supratome, kur turi vesti musu kelias. I miesta!!! O taip, mes miesto zmones, iskart ikvepeme "tyro" oro, veida gairino rustus vejelis, Vaidas ziurejo i architektura, mes su Linute dziaugemes placiu danisku vyru valgiarasciu:) ir taip sauniai keliavome is gatveles i gatvele.

Antras baisiai istriges dalykas. Aisku, mums baisiai buvo smalsu nuklysti nuo pagrindiniu gatviu ir paslampineti mazesnemis, maziau isblizgintomis gatvemis. Tai pamatem visokiu idomiu dalyku ir gal butume pamate dar daugiau, bet visa vaizda lyg ruku uznese, nezinojom ne kur begt, o ir rekt negalejom, nes aplink tvyrojo KVAPAS. Na jei atvirai, tai greiciau smarve. Ir tokia ziauri... sugedusio svoguno... O zinant, kad as svogunams ir taip alergiska, sis kvapas mane veike dar stipriau. Tai kolkas dar nepavyko issiaiskinti kaip cia taip galejo nutikti, kad arti centro taip neimanomai smirdejo ir smirdejo galingai, per kokius tris kvartalus. Mes spejome, gal ten salia kokia gamykla yra kur ka nors ziauriai keisto gamina ir tai skleidzia toki kvapa...

Tiesa, vos issiverze is kvapo gniauztu atsidureme prie baznyteles kur stovejo vestuvinis masiniukas. Cikane buvo pasirizusi prasmukt ir paziuret ceremonija bei vedybinius apdarus ir vietines vestuviu madas, aisku Vaidas su Linute i tai paziurejo gana skeptiskai. Taiki Cikane nubidzeno viena aiskintis vietiniu tradiciju. Buvau sustabdyta da neperzengus baznycios slenkscio, nes vyriskis su kostiumu pervere mane savo zvilgsniu duodamas suprast, kad pasaliniams ieiti draudziama. Pirmakar tai perskaiciau is zmogaus akiu, o ne ant duru uzkabinto uzraso. Na ka, teko susiprastinti....

Trecias isimintinas dalykas - siuolaikinio meno centras. Daug aukstu, berods, kad devyni. Nuostabios video, veidrodzio projekcijos, visokiausi judantys objektai, daile, muzika, architektura.. Pridedu nuotraukas. Studentams bilieto kaina 70 kronu, kas yra apie 30 litu, bet nesigailiu anei vieno, nes buvo i ka paziuret ir mes ten praleidome tikrai nemazai laiko. Net radom kur savo sutgeptus sumustinukus kulturingai sutriauksti... Ten dar ruosiamai ateinanciai varasai nereali vizualika - per stiklo luzius kai svies saule, tai matysis vaivorykstes spalvos, ir visai tai ant stogo. Bus nerealu! Taigi, kelione ikvepe vilties daugeliu prasmiu... Ir dabar akyse stovi danas, kuri mes su Linute netycia pamateme iseinanti is kokios tai rubu parduotuves. Abi ir sustojom kaip ibestos. Juosvas, dryzeliais paturbintas kostiumas, baltinukai ir blizgancios akys. Veido neatsimenu, bet atsimenu jausma. Ech... tuk tuk....tuk tuk... tuk tuk...sulinko keliai...

Foto reportazas Vos tik atejus i centra mus pasitiko mergicka dalinanti puodelius "be stupid" ir kviecianti i dzinsu parduotuve isgerti karsto sokolado. Vaidas demonstruoja puodelius. Sakalads buvo labaaai skanus!

Muziejaus vidus atrode va taip. Fantastiska berniuko skulptura meno centre. Skultura daaaug kartu didesne zmogaus kopija. Atrodo visiskai kaip tikra, su plaukais, su rubais, matosi visos venos, nagai ir t.t. Absoliutus tobulumas.

Keletas akimirku is parodu saliu. Viso - 4 kadrai.

Veidrodziu karalyste

Link pasakecios

Tenai kur zuikiai laksto po langais ir juodai baltais sparnais zuvedros karpo dangu...

Tenai kur sniego baltos kekes krenta ir is ritmo ismusa vietiniu kasdiena...

Mes kapojame barciu sriuba su keptom bulvem arbatiniais sauksteliais

Ir smaliziaujam sokolado plytele lauzdami pusiau,

O musu dviratukai jau greit sulauks ne tik svariu saligatviu, bet ir kasdieninio demesio

Nes, pasak paskutiniu naujienu, jau po dvieju savaiciu turesime galimybe dirbti ir tikiu ja pasinaudosime..

Ne veltui siandien megavomes siubuojancio autobusiuko ukavimu riedant baltais Danijos laukais,

Kol mus veze dokumentu tvarkyti..

Viskam ateina laikas bandome su tuo taikytis suprasdami, kad gali but sunku,

Kaip yra sunku kai renderini ir nepasileidzia garsas, tai reiskia, kad puse darbo suniui ant uodegos..

Taciau tokie issukiai kaip projektu darbo grupese kurimas ir pristatymas kitam penktadieniui tik ikvepia,

Ikvepia dometis ir tobuleti, ir kas smagiausia – uz tai bus atlyginta,

O atlygis geresnis nei kas galetu tiketis – pazadetos penktadienio linksmbes boulingo klube..

Ir pagalvoji, gal ne veltui, atpute vejas ir nusileidom,

Kraste kuris atsirenka ka pas save priimti, nors verte cia kuriesi pats..

Taip. Siam vakarui - pakaks.

Tevukas (senelis)

As ir tevukas

Jis vaiksciojo visada paskendes savo mintyse.. Lyg nestu svarbia zinia, apie kuria niekas kitas neturi teieses zinoti... O tuo paciu darydavo pacius paprasciausius darbus: kapojo malkas, jas deliojo graziai palei tvorele, beje, niekas taip tobulai nedelioja malkeliu-sakeliu, tik jis. Vasaromis pjaudavo zole pievose, dziovindavo ir karuciu vezdavo namo, arba maisan susigrudes ant kupros tempdavo... Vasarom, kai nebudavo labai karsta, po dienos darbu, pavakarej, sededavo kiemuky ant suolelio ir galvodavo. Niekas nezino apie ka. Ir nebesuzinos. Gal apie geresnius laikus. Nes visada buvo tik blogesni: pamote, stribai, sulauzyti sonkauliai kai nenesiojo proklimaciju, pagalba partizanams, ilgametis darbas traktoriaus kabinoje, del ko nebeliko strenu, vis eidavo susirietes, tik jis vienas zinojo kaip jam skauda...

Mes galvojom, kad jis toli nuo musu, bet labai klydome. Jis visada vaiksciojo vienas, neturejo draugu. Ir musu arti neprisileido. Bet jam rupejo kaip mums sekasi, ar viskas gerai, kad anksti vaziuotume namo, nes temsta, nesaugu vaziuoti. Visada keikdavo valdzia. Ir as nesistebiu, jis tiek daug nukentejo nuo jos.

Budavo linksmu akimirku, prisimenu kaip vasara jis sedejo kieme ant kedes, o mano tetis ji kirpo. Atrode toks laimingas. ..

Nors dazniausiai jis budavo vienas, su savo mintimis, darbais ir rupesciais. Ypatingai retomis progomis jei atsisesdavo kartu su mumis viename kambaryje, ant zelikio, ziuredavo televizoriu, kas jam buvo vienintele pramoga. Visas gyvenimas buvo nelengvas. Mes niekada to neivertinsime ir nesuprasime.

Labai keistas buvo musu atsisveikinimas isvykstant man i Danija. Po ilgo laiko maciau ji juokiantis. Visai nesitikejau, kad sis atsisveikinimas bus paskutinis...